Herbiniai koklių fragmentai iš Salantų dvaro parko

Herbinių koklių fragmentai su didikų Vainų giminės heraldika. P. Vaniuchino nuotr., 2013.

Lietuvos dvaruose reprezentacinių patalpų funkcinis ir dekoratyvinis akcentas būdavo koklinės šildymo krosnys. Nors iki mūsų dienų neišliko nei Salantų dvaro, nei jame buvusių koklinių šildymo krosnių, tačiau archyvuose išliko dvaro inventorių, kuriuose yra užuominų apie dvare egzistavusias krosnys ir židinius. Sprendžiant iš 1785 m. Salantų dvaro inventoriaus, tuomet ponų name stovėjo keturios glazūruotų koklių krosnys su židiniais. Inventoriuje nurodoma, kad dvare buvo dvi prūsiškos baltų glazūruotų koklių krosnis su dengtais židiniais, kita buvo kaip marmuras glazūruotų koklių krosnis ir dar viena buvusi glazūruotų kavos spalvos koklių krosnis. Tačiau krosnių ir židinių kokliai inventoriuje nėra detaliau aprašyti.

Šioje Salantų dvaro parko dalyje buvo surasti herbinių koklių fragmentai. A. Gurkšnio nuotr., 2013.

Vėlesnių dvaro inventorių medžiagą gerokai papildys koklių fragmentai, kurie buvo surasti Salantų dvaro parke 2013 m. rugpjūčio 1 d. ir 15 d. vykstant parko rekonstrukcijos darbams. Tai herbiniai, karnyziniai, karūniniai, frizinių koklių fragmentai. Koklių fragmentai rasti kiek tolėliau nuo Nepriklausomybės paminklo, darbininkams rengiant takus, nukasus apie pusmetrį žemės sluoksnio. Deja, archeologiniai tyrimai, prieš pradedant parko rekonstrukciją šioje vietoje nebuvo atlikti. Koklių fragmentai atskleidžia dar vieną svarbų Salantų dvaro ir interjero raidos puslapį. Dauguma surastų koklių fragmentų datuojami XVII a.

Glazūruoto herbinio koklio fragmentas su inicialais ir skydo papuošalais. P. Vaniuchino nuotr., 2013.

Glazūruoto herbinio koklio fragmentas su šalmais ir Vainų giminės "Trąby" herbu. P. Vaniuchino nuotr., 2013.
 

Vainų giminės herbas "Trąby" (pažodžiui išvertus - Trimitai)

Šiame straipsnyje pateikiami tik svarbiausi ir įdomiausi koklių fragmentai. Surastų koklių fragmentai glazūruoti baltos, mėlynos, geltonos ir žalios spalvos glazūra. Viename fragmente matosi groteliniai šalmai su karūnomis, o šalmo papuošale pavaizduotas Vainų giminės „Trąby“ herbas. Kitame fragmente matosi „Gozdava“ herbo fragmentas. Išlikusiame kito herbinio koklio fragmente matosi inicialai ir skydo papuošalai. Iš surastų koklių fragmentų matyti, kad  koklius iš abiejų šonų supo inicialai. Inicialai prie herbų atvaizdų buvo raižomi jau XVI a., o ypač paplito XVII a. Herbų inicialai atlieka informacinę funkciją. Pagal keturias išlikusias ir kitas menamas inicialų raides, jas būtų galima šifruoti taip: K (Kuchmistr), X (Xsiąże), C (Ciwun), S (Stárosta). Herbiniame reljefe būta ir datų, tai paliudija vieno fragmento apačioje išlikęs lotyniškas žodis „anno“, kuris rašomas prieš metus. 

Stanislovo Vainos jungtinis herbas. Herbo skydas – ketvirčiuotas (padalytas į keturis laukus). Pirmame skydo lauke buvo Trijų ragų (Trąby), antrame – Kirvio (Oksza), trečiame – Dvigubos lelijos (Gozdawa) ir ketvirtame – Radvano (Radwan) herbai. Keturis herbus sujungė mažesnis skydas (vadinamas herbo širdimi), kuriame buvo pavaizduotas Korčako (Korczak) herbas.

Glazūruoto koklio fragmentas su "Gozdawa" herbo fragmentu. P. Vaniuchino nuotr., 2013.

Herbas "Gozdawa", kurį puošia dvi sujungtos lelijos - viena viršuje, kita apačioje, žvaigždutė perkelta į kartušą. S. Vainos jungtinio herbo trečiame lauke taip pat buvo pavaizduotas "Gozdawa" herbas.

Pagal surastus herbo fragmentus ir inicialus, juos reikėtų priskirtini LDK virtuvininkui, Gandingos tijūnui, Plungės ir Palangos seniūnui, Salantų dvarininkui Stanislovui Vainai (? – 1649), kuris mirė Palangoje ir buvo palaidotas Salantų bažnyčioje. Plačiau apie tai skaitykite čia.

Kiek tolėliau nuo vietos kur buvo surasti herbiniai koklių fragmentai buvo surasti  kiti, žalios spalvos glazūruoti koklių fragmentai. P. Vaniuchino nuotr., 2013.

Vykstant Salantų dvaro parko rekontstrukcijos darbams, nemažai buvo surasta buitinės keramikos fragmentų. P. Vaniuchino nuotr., 2013.

Herbais ir inicialais puoštų koklių fragmentai dar kartą įrodo, kad XVII a. Salantų dvare herbiniai kokliai, jais puošti židiniai ir krosnys buvo puošni ir neatskiriama dvaro interjero dalis. Jų suradimo vieta tai dar kartą patvirtina, kad S. Vainos valdymo laikais Salantai kūrėsi naujoje vietoje tai yra dabartinio miesto teritorijoje. Tokį faktą paliudija ir XVII a. žinomo pamokslininko, teologijos profesoriaus Augustino Vitunskio 1649 m. išleistas pamokslas, kuris buvo pasakytas Salantuose per Stanislovo Vainos laidotuves. Autorius pamoksle kalba apie naują Salantų dvarą, naujoje vietoje S. Vainos nurodymu pastatytą bažnyčią ir naujas fundacijas jai.

A. Vitunskio išleistas 1649 m. pamokslas, kuris buvo pasakytas per S. Vainos laidotuves Salantuose. Kūrinys dedikuotas velionio našlei Elžbietai Kiršenšteinaitei - Vainienei.

„DOM WIELKI / Głos wdźiecżney niesmiertelnośći / rozmnażaiący / NA POGRZEBIE / Wielmożnego Iego Mośći Páná / P.STANISŁAWA/WOYNY KUCHMISTRZA / W.X.L. Ciwoná Gondinskiego, / Połongowskiego, & c. / Stárosty, / Kazániem delineowány / Przez / X. AUGUSTINA WITUNSKIEGO / Zakonu Franćiszká Swiętego, / Bernadynow mianowanego Prouin- / ciey Polskiey Oyca. / w Salanćiech Maietnośći dźiedżicżney/dnia 15. Iunij Roku 1649. / VILNAE, Typis Academiae Soc. I E S V.“

 (Vertimas: „ Didis namas / Žavus nemirtingumo balsas sklinda / per laidotuves / Dauggalio Jo Malonybės Pono / Pono Stanislovo Vainos / LDK virtuvininko, Gondingos tijūno, Palangos ir kt. seniūno, / pamokslas pasakytas / kunigo Augustino Vitunskio / šv. Pranciškaus vienuolyno, Lenkijos bernardinų provincijolo. / Salantų paveldėtame dvare / 1649 metų birželio 15 dieną. / Vilniuje, Jėzaus Draugijos akademinėje spaustuvėje.)

Pasak istorinių šaltinių, Salantai anksčiau buvo įsikūrę pietvakariniame miesto pakraštyje netoli arba šalia Gaidžio kalno. Pirmą kartą Salantai paminėti 1556 m., kaip Skilandžių dvaras, o apie 1638-uosius Skilandžiai pradėti vadinti dviem vardais - Skilandžiai, kitaip – Salantai, ir tik apie 1640 m. miestelis pradėtas vadinti Salantais. Apie 1626 m. iš Zigmanto III Vazos arklininko Mikalojaus Pasamovskio Skilandžius įsigijo Žemaitijos seniūnė Elžbieta Valavičienė, o jau 1631 m. ji padovanojo Skilandžių dvarą savo sūnui iš pirmos santuokos LDK virtuvininkui S. Vainai. 
S. Vainos ir jo žmonos Elžbietos Kiršenšteinaitės - Vainienės valdymo laikais Salantai pradėjo kurtis naujoje vietoje, buvo pastatytas naujas dvaras, nauja bažnyčia. Taip pat bažnyčiai Vainos 1646 m. suteikė naujas fundacijos. Tuo laikotarpiu Skilandžiai pakeitė pavadinimą ir tapo Salantais, o netrukus Salantai buvo pavadinti miestu.  Iš dalies S. Vainą reikėtų laikyti naujųjų Salantų įkūrėju, o Salantus reikėtų vadinti Vainų miestu.

www.salantiskis.lt

Konstantinas Gorskis. Varšuvos universiteto profesorius iš Salantų

Konstantinas Nalenč - Gorskis (1823 - 1864). Fot. Karolis Adolfas Bejeris (Karol Adolf Beyer),1863 VII 3, Varšuva. Nuotrauka iš Nacionalinės Varšuvos bibliotekos, f. 2224.

Konstantinas Gorskis – pamirštas ar niekam nežinomas. Tokias žodžiais norėčiau pradėti šį straipsnį apie neeilinę asmenybę, kuris gimė ir augo Salantuose. Apie K. Gorskį, kuris buvo Salantų dvarininkas, Telšių apskrities mokyklų garbės globėjas, Varšuvos universiteto rektoriaus adjunktas, profesorius, gamos mokslų daktaras, mažai kam buvo žinoma, o ir žinių išliko nedaug. 

Konstantino Gorskio 1823 m. rugsėjo 10 d. krikšto įrašas Salantų krikšto metrikų knygoje. LVIA, f.669, ap. 1, b. 301, l.356.

K. Gorskis, Salantų dvarininko, Telšių apskritites bajorų maršalkos Leopoldo Gorskio (1787 – 1825) ir Elenos Rozalijos Frejend (1803 V 22 –1871 V 5) sūnus gimė 1823 m. rugsėjo 8 d., Salantuose. Įrašas Salantų krikšto metrikų knygoje liudija, kad 1823 m. rugsėjo 10 d., Salantų altaristas Laurynas Kovalskis, jį pakrikštijo Konstantino Aleksandro Henriko vardu. Panašu, kad po metų K. Gorskis buvo pakrikštytas antrą kartą. Įrašas Salantų krikšto metrikų knygoje liudija, kad 1824 m. lapkričio 15 d., Žemaičių vyskupijos kanauninkas, Skuodo dekanas, Mosėdžio parapijos klebonas, Teologijos mokslų daktaras Joachimas Dovsinas, jį pakrikštijo Konstantino Pauliaus Aleksandro Henriko vardu. Iki šiol lieka neaišku kodėl K. Gorskis buvo pakrikštytas antrą kartą. Įdomu yra tai, kad tą pačią dieną, tas pats Skuodo dekanas pakrikštijo ir K. Gorskio brolį Aleksandro Oktavijaus Pauliaus vardu, kuris gimė 1824 m. lapkričio 3 dieną. Apie tai, kad Leopoldas ir Elena Gorskiai turėjo dar vieną sūnų iki šiol niekam nebuvo žinoma. Tikėtina, kad jis mirė anksti, tačiau šio fakto istoriniais šaltiniais iki šiol nepavyko patvirtinti.
 

Konstantino Gorskio 1824 m. lapkričio 15 d. krikšto įrašas Salantų krikšto metrikų knygoje. LVIA, f.669, ap. 1, b. 301, l. 378, 378v.

1825 m. mirus L. Gorskiui, iš tėvo K. Gorskis paveldėjo Salantų dvarą, kurį administravo jo brolis iš tėvo pirmos santuokos Albertas Vaitiekus Gorskis (? – 1860 XI 10). K. Gorskis su motina dar kurį laiką gyveno Salantuose, bet vėliau matyt jis išvyko gyventi į Mintaują nes čia baigė gimnaziją.  Tikėtina, kad jis į Mintaują išvyko gyventi ne vienas, o kartu su motina E. Gorskiene nes čia ji 1840 m. vasario 7 d. ištekėjo antrą kartą už Kuršo barono Teodoro fon Keiserlingo (1804 IV 8 – 1853 VIII 11). Įdomu yra tai, kad K. Gorskio sesuo Marija Teresė Liudmila Gorskytė (1822 X 13 – 1858 III 11) 1846 m. spalio 31 d. ištekėjo už motinos antro vyro brolio Kuršo barono Hermano von Keiserlingo (1812 III 6 – 1880 IV 4).

Konstantino Gorskio brolio Telšių pavieto bajorų maršalkos Alberto Gorskio kapas Užuguosčio (Prienų raj.) bažnyčios šventoriuje. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

Nuo 1843 m. K. Gorskis studijavo Sankt Peterburgo universitete, o 1845 – 1848 m. Imperatoriškajame Dorpato universitete (dabar Tartu universitetas Estijoje) studijavo gamtos mokslus. Po studijų žinias gilino Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje. Vėliau K. Gorskis išvyko į Varšuvą ir čia Varšuvos medicinos - chirurgijos akademijoje (nuo 1862 m. – Varšuvos universitete) dėstė zoologiją ir lyginamąją anatomiją, buvo Varšuvos universiteto rektoriaus adjunktas.

Herbas „Nalenč“ (Nalęcz). Didikų Gorskių giminė buvo kilusi iš Lenkijos, Mazovijos žemės, kurie turėjo „Nalenč“ herbą, todėl dažnai pasyrašinėdavo Nalenč - Gorskiais. Į Lietuvą Gorskiai atsikėlė XVI a. antroje pusėje.

1864 m. rugsėjo 8 d. K. Gorskio gyvenimas užsibaigė tragiškai. Varšuvoje jis iškrito pro viešbučio langą ant grindinio ir užsimušė. Sklido gandai, kad tai buvo savižudybė, tačiau archyve pavyko aptikti Šaukėnų dvarininko Antano Gorskio (? - 1941) rašytą laišką artimai giminaitei, kuriame jis šią informaciją paneigia. Laiške A. Gorskis pažymi, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas. 

Konstantino Gorskio kapas Varšuvos Povonzkų kapinėse. Nuotrauka iš Povonzkų kapinių archyvo.

Konstantinas Gorskis buvo palaidotas Povonzkų kapinėse. Tai seniausios ir svarbiausios Varšuvos kapinės Varšuvos senamiesčio Volios rajone. Čia palaidota daugiau garsių ir nusipelniusių Lenkijai žmonių.

Užrašas ant Konstantino Gorskio antkapinės smiltainio plokštės: „Ś.P. KONSTANTY / GORSKI / OBY. GUB. KOWIEŃSKIEJ / B. PROF. UNI. WAR. / ŻYŁ LAT 40 / ZM. 8 WRZEŚ. 1864 R.“ (Vertimas: „ŠVENTOS ATMINTIES KONSTANTINAS / GORSKIS / KAUNO GUBERNIJOS PILIETIS / BUVO VARŠUVOS UNIVERSITETO PROFESORIUS / GYVENO 40 METŲ / MIRĖ 1864 METAIS RUGSĖJO 8 DIENĄ“). Nuotrauka iš Povonzkų kapinių archyvo.

Po K. Gorskio mirties Salantų dvaras, garsioji Gorskių biblioteka - archyvas ir be abejo K. Gorskio kurtas ir puoselėtas Salantų dvaro parkas atiteko brolio Alberto dukterims, kurios viską iššvaistė.

Plačiau apie Gorskių archyvą skaitykite čia, o apie Salantų dvaro parką skaitykite čia.

www.salantiskis.lt