Salantai – unikalus, senas ir garbingą istoriją menantis miestas, įsikūręs abipus Salanto upės, šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje. Salantai žinomi nuo XVI a. Pirmą kartą paminėti 1556 metais kaip Skilandžių dvaras, o apie 1638 - 1640 m. Skilandžiai pradėti vadinti Salantais.
Šio tinklaraščio tikslas – plačiau supažindinti visuomenę su Salantų praeitimi virtualioje erdvėje. Mūsų tinklaraštyje, Jūs galėsite susipažinti su turtinga miesto praeitimi, sužinoti apie čia gyvavusias ilgaamžes tradicijas ir papročius, apie čia gimusius, gyvenusius ir dirbusius žymius žmonės, lankytinas vietas, kultūros paveldą. Čia rasite ir nuotraukų, kuriose įamžinti senieji iki šiol mažai kam matyti Salantų miesto vaizdai ir žmonės. Jos iškalbios Salantų praeities ir istorijos liudytojos, dar vienas savitas miesto istorijos dokumentinis šaltinis.
Tikimės, kad tinklaraštyje pateikta informacija, kuri bus nuolat pildoma ir atnaujinama, bus įdomi ir naudinga ne tik salantiškiams, bet ir tiems, kurie domisi Salantų ir Žemaitijos praeitimi.


www.salantiskis.lt

2012-10-16

Salantų vaizdų kaita. VI dalis.

Šeštoje dalyje kviečiu susipažinti su Salantų miesto centrine aikšte. Dar XVII a. dokumentuose ši aikštė vadinama Turgaus aikšte. Tarybiniais laikais, miesto centre įrengus tarybinių karių kapus ir pastačius ant postamento rusų tanką IS-2 kaip paminklą SSRS didvyriui gvardijos jaun. leitenantui Georgijui Tyrinui, žuvusiam prie Salantų 1944 m. spalio 18 d., ši aikštė buvo pavadinta G. Tyrino vardu. Dabar ši aikštė, kaip ir nuo senų laikų, yra vadinama Turgaus aikšte.

Salantų Turgaus aikštė apie 1915 metus. Nuotrauka iš P. Vaniuchino skaitmeninio vaizdo archyvo.
1936 m. rugpjūčio 17 d. salantiškiai miesto aikštę išgrindė akmenimis. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Taip atrodė G. Tyrino aikštė (dabar Turgaus aikštė) 1956 metais. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Miesto aikštė XX a. antroje pusėje. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Tokį Turgaus aikštės vaizdą 2006 m. užfiksavo laikraščio "Pajūrio naujienos" žurnalistai. Nuotrauka iš laikraščio "Pajūrio naujienos" archyvo.
2012 m. spalio 11 d. užfiksuotas Turgaus aikštės vaizdas. Salantų miesto bendruomenė parengė projektą pagal kurį pradėti Salantų miesto centro rekonstrukcijos darbai. Senos liepos buvo iškirstos. Kitų metų pavasarį liepų vietose bus pasodinti nauji medžiai - grauželinės gudobelės. Almos Preibienės nuotr., 2012.

 Nuoširdžiai dėkoju Salantų kultūros centro Meno vadovei p. Almai Preibienei už atsiųstą nuotrauką su dabartiniu Turgaus aikštės vaizdu.

www.salantiskis.lt 

2012-09-21

Salantų vaizdų kaita. V dalis.

Penktoje dalyje kviečiu susipažinti su tiltu per Salantą, M. Valančiaus gatvėje. Nuo seno iki 1940 m. čia visados stovėjo medinis tiltas. Anais laikais tik per šį tiltą buvo galima susisiekti su Skuodu ir Kretinga. Pokario laikais šis tiltas sujungė dvi gyvenvietes - Salantus su Užtiltės kaimu, kurį salantiškiai pradėjo vadinti naujaisiais Salantais. 

Prie tilto (Užtiltės kaimo pusėje) stovėjo koplytėlė ir stogastulpis. Vėliau čia pavasarininkai pastatė medinį kryžių. Nuotrauka iš P. Vaniuchino skaitmeninio vaizdo archyvo.
Tiltas per Salantą žiemą apie 1938 m. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Naujo tilto statyba 1940 m. birželio 10 d. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Salanto sietuva ir tiltas per upę šiandien. P. Vaniuchino nuotr., 2011.


2012-09-11

Salantų vaizdų kaita. IV dalis.



Ketvirtoje dalyje kviečiu susipažinti su A. Salio g. 4 stovinčiu pastatu. Dabar čia veikia Salantų kultūros centras.  Tarpukariu šis pastatas priklausė Salantų žydų bendruomenei. Čia veikė žydų maldos namai - sinagoga, kurią salantiškiai žydų “šoulė” vadino.  Manoma, kad sinagoga buvo pastatyta XIX a. pirmoje pusėje. 1926 m. ji labai nukentėjo per didįjį Salantų gaisrą, ypatingai nukentėjo sinagogos stogas. 1941 m. kai nacistai sunaikino Salantų žydų bendruomenę, šis pastatas kurį laiką liko tuščias ir apleistas. Sovietmečiu sinagoga buvo perprojektuota. Dabartiniame pastate iš senosios sinagogos belikę tik keletas architektūrinių elementų. Plano struktūra buvo pakeista. Dabartinis statinys yra stalininės architektūros objektas. 1958 m. šiame pastate įsikūrė Salantų kultūros namai, kurie 2004 m. reorganizuoti į kultūros centrą. 2011 m. šis senovinis statinys buvo renovuotas, tačiau iki šiol jokio atminimo ženklo pažyminčio, kad šiame pastate kadaise veikė žydų sinagoga nėra.

Salantų žydų bendruomenės maldos namai XIX a. pradžioje.  Meir'io Olstein'o nuotr., apie 1911. Nuotrauka iš skaitmeninio P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Taip atrodė Salantų žydų sinagoga po 1926 m. Salantuose kilusio gaisro. Stepono Jonučio nuotr., XX a. pirma pusė. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Sovietmečiu sinagoga buvo perprojektuota ir 1958 m. šiame pastate įsikūrė Salantų kultūros namai. A. Donausko nuotr., 1999.
2011 m. Salantų kultūros centro pastatas buvo renovuotas iš Europos sąjungos lėšų. P. Vaniuchino nuotr., 2011.

2012-08-14

Salantų vaizdų kaita. III dalis.


Trečioje dalyje kviečiu susipažinti su M. Valančiaus g. 1 stovinčiu pastatu. Dabar šis pastatas miesto centre stove apleistas ir negyvenamas.  Tarpukariu šis pastatas priklausė Šarkoms. Čia veikė K. Šarkienės kolonialių prekių, tabako parduotuvė, užeiga, kitos parduotuvės. Sovietmečių šiame pastate veikė viešoji maitinimo įstaiga, buvo kepamas ir parduodamas garsusis “Salantų pyragas”. 

1931 m. prie šio namo Salantų visuomenei buvo paskelbtas Hagos Tribunolo sprendimas byloje su Lenkija. Nuotrauka iš P. Vaniuchino skaitmeninio vaizdo archyvo.
Sovietmečiu čia veikė soti užeiga "Rūta", kulinarijos parduotuvė, kepykla.  Antrame namo aukšte gyveno Krištupių, Skyparių, Karalevičių ir kitos salantiškių šeimos. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Iki Salantų vartotojų kooperatyvo bankroto 1996 m. šiame pastate veikė kavinė "Vėtra", kulinarija, kepykla, kurioje buvo kepamas garsusis "Salantų pyragas". P. Vaniuchino nuotr. 2011
Pastatas Salantų miestelio centre dabar stovi apleistas. P. Vaniuchino nuotr. 2012