Salantų miesto herbas

Salantų miesto herbas

1996 m. Salantai atšventė 440 metų jubiliejų. Šia proga Salantams buvo suteiktas herbas, nes iki tol miestas istorinio herbo neturėjo. Aptariant naujo herbo idėjas Heraldikos komisijos nariai ir Salantų miesto seniūnija parinko gaidžio simbolį. Herbo etaloną parengė dailininkas Arvydas Každailis. Jį Heraldikos komisija aprobavo 1996 m. gegužės 28 d., o tų pačių metų liepos 2 d. Salantų miesto herbą patvirtino LR Prezidentas dekretu Nr. 984.

Gaidys – ryto ir saulės pranašas, daugelyje tautų dėl skaisčių plunksnų bei ugnies spalvos skiauterės laikomas saulės ir ugnies simboliu. Gaidys, giedojimu sutinkąs brėkštančią dieną, tapo šviesos pergalės prieš tamsą ir budrumo reiškėju. Savo karingumo dėka gaidys pelnė kovos, narsumo ir drąsos įvaizdį. Krikščionybėje gaidys – dienos skelbėjas – yra prisikėlimo ir Kristaus sugrįžimo Paskutinio teismo dieną simbolis. Vėjarodės pavidalu dažnai iškeltas ant bažnyčių bokštų viršūnių ir anksčiausiai nušviečiamas saulės spindulių, gaidys reiškia tikėjimo Kristumi pergalę prieš tamsos jėgas, be to, yra kvietimo ryto maldai įvaizdis.

Dailininko Arvydo Každailio piešti Salantų miesto herbo eskizai. Eskizai iš P. Vaniuchino asmeninio archyvo.

1996 m. Salantų miesto herbą pašventino tuometinis Salantų parapijos klebonas Vytautas Gedvainis. Herbą ir vėliavą pašventinimui buvo patikėta nešti seniausiems salantiškiams, gimusiems 1914 m. Monikai Brasienei ir Liudui Vasiliauskui. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

Tautodailininko Liudo Ruginio drožinėtas Salantų miesto herbas, kuris buvo pašventintas 1996 m. šiandien puošia Salantų miesto seniūno darbo kabinetą. P. Vaniuchino nuotr., 2012.

1996 m. švenčiant Salantų miesto 440 metų jubiliejų, tautodailininko Liudo Ruginio sukurta ir drožinėta skulptūra "Gaidys" pastatyta prie Salantų miesto seniūnijos. P. Vaniuchino nuotr., 2012.

www.salantiskis.lt 

Salantų vaizdų kaita. VI dalis.

Šeštoje dalyje kviečiu susipažinti su Salantų miesto centrine aikšte. Dar XVII a. dokumentuose ši aikštė vadinama Turgaus aikšte. Tarybiniais laikais, miesto centre įrengus tarybinių karių kapus ir pastačius ant postamento rusų tanką IS-2 kaip paminklą SSRS didvyriui gvardijos jaun. leitenantui Georgijui Tyrinui, žuvusiam prie Salantų 1944 m. spalio 18 d., ši aikštė buvo pavadinta G. Tyrino vardu. Dabar ši aikštė, kaip ir nuo senų laikų, yra vadinama Turgaus aikšte.

Salantų Turgaus aikštė apie 1915 metus. Nuotrauka iš P. Vaniuchino skaitmeninio vaizdo archyvo.

1936 m. rugpjūčio 17 d. salantiškiai miesto aikštę išgrindė akmenimis. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

Taip atrodė G. Tyrino aikštė (dabar Turgaus aikštė) 1956 metais. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

Miesto aikštė XX a. antroje pusėje. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

Tokį Turgaus aikštės vaizdą 2006 m. užfiksavo laikraščio "Pajūrio naujienos" žurnalistai. Nuotrauka iš laikraščio "Pajūrio naujienos" archyvo.

2012 m. spalio 11 d. užfiksuotas Turgaus aikštės vaizdas. Salantų miesto bendruomenė parengė projektą pagal kurį pradėti Salantų miesto centro rekonstrukcijos darbai. Senos liepos buvo iškirstos. Kitų metų pavasarį liepų vietose bus pasodinti nauji medžiai - grauželinės gudobelės. Almos Preibienės nuotr., 2012.

 Nuoširdžiai dėkoju Salantų kultūros centro Meno vadovei p. Almai Preibienei už atsiųstą nuotrauką su dabartiniu Turgaus aikštės vaizdu.

www.salantiskis.lt 

Salantų vaizdų kaita. V dalis.

Penktoje dalyje kviečiu susipažinti su tiltu per Salantą, M. Valančiaus gatvėje. Nuo seno iki 1940 m. čia visados stovėjo medinis tiltas. Anais laikais tik per šį tiltą buvo galima susisiekti su Skuodu ir Kretinga. Pokario laikais šis tiltas sujungė dvi gyvenvietes - Salantus su Užtiltės kaimu, kurį salantiškiai pradėjo vadinti naujaisiais Salantais. 

Prie tilto (Užtiltės kaimo pusėje) stovėjo koplytėlė ir stogastulpis. Vėliau čia pavasarininkai pastatė medinį kryžių. Nuotrauka iš P. Vaniuchino skaitmeninio vaizdo archyvo.

Tiltas per Salantą žiemą apie 1938 m. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

Naujo tilto statyba 1940 m. birželio 10 d. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

Salanto sietuva ir tiltas per upę šiandien. P. Vaniuchino nuotr., 2011.

www.salantiskis.lt 

Salantų vaizdų kaita. IV dalis.

Ketvirtoje dalyje kviečiu susipažinti su A. Salio g. 4 stovinčiu pastatu. Dabar čia veikia Salantų kultūros centras.  Tarpukariu šis pastatas priklausė Salantų žydų bendruomenei. Čia veikė žydų maldos namai - sinagoga, kurią salantiškiai žydų “šoulė” vadino.  Manoma, kad sinagoga buvo pastatyta XIX a. pirmoje pusėje. 1926 m. ji labai nukentėjo per didįjį Salantų gaisrą, ypatingai nukentėjo sinagogos stogas. 1941 m. kai nacistai sunaikino Salantų žydų bendruomenę, šis pastatas kurį laiką liko tuščias ir apleistas. Sovietmečiu sinagoga buvo perprojektuota. Dabartiniame pastate iš senosios sinagogos belikę tik keletas architektūrinių elementų. Plano struktūra buvo pakeista. Dabartinis statinys yra stalininės architektūros objektas. 1958 m. šiame pastate įsikūrė Salantų kultūros namai, kurie 2004 m. reorganizuoti į kultūros centrą. 2011 m. šis senovinis statinys buvo renovuotas, tačiau iki šiol jokio atminimo ženklo pažyminčio, kad šiame pastate kadaise veikė žydų sinagoga nėra.

Salantų žydų bendruomenės maldos namai XIX a. pradžioje.  Meir'io Olstein'o nuotr., apie 1911. Nuotrauka iš skaitmeninio P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

Taip atrodė Salantų žydų sinagoga po 1926 m. Salantuose kilusio gaisro. Stepono Jonučio nuotr., XX a. pirma pusė. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

Sovietmečiu sinagoga buvo perprojektuota ir 1958 m. šiame pastate įsikūrė Salantų kultūros namai. A. Donausko nuotr., 1999.

2011 m. Salantų kultūros centro pastatas buvo renovuotas iš Europos sąjungos lėšų. P. Vaniuchino nuotr., 2011.

www.salantiskis.lt