Konstantinas Gorskis. Varšuvos universiteto profesorius iš Salantų

Konstantinas Nalenč - Gorskis (1823 - 1864). Fot. Karolis Adolfas Bejeris (Karol Adolf Beyer),1863 VII 3, Varšuva. Nuotrauka iš Nacionalinės Varšuvos bibliotekos, f. 2224.

Konstantinas Gorskis – pamirštas ar niekam nežinomas. Tokias žodžiais norėčiau pradėti šį straipsnį apie neeilinę asmenybę, kuris gimė ir augo Salantuose. Apie K. Gorskį, kuris buvo Salantų dvarininkas, Telšių apskrities mokyklų garbės globėjas, Varšuvos universiteto rektoriaus adjunktas, profesorius, gamos mokslų daktaras, mažai kam buvo žinoma, o ir žinių išliko nedaug. 

Konstantino Gorskio 1823 m. rugsėjo 10 d. krikšto įrašas Salantų krikšto metrikų knygoje. LVIA, f.669, ap. 1, b. 301, l.356.

K. Gorskis, Salantų dvarininko, Telšių apskritites bajorų maršalkos Leopoldo Gorskio (1787 – 1825) ir Elenos Rozalijos Frejend (1803 V 22 –1871 V 5) sūnus gimė 1823 m. rugsėjo 8 d., Salantuose. Įrašas Salantų krikšto metrikų knygoje liudija, kad 1823 m. rugsėjo 10 d., Salantų altaristas Laurynas Kovalskis, jį pakrikštijo Konstantino Aleksandro Henriko vardu. Panašu, kad po metų K. Gorskis buvo pakrikštytas antrą kartą. Įrašas Salantų krikšto metrikų knygoje liudija, kad 1824 m. lapkričio 15 d., Žemaičių vyskupijos kanauninkas, Skuodo dekanas, Mosėdžio parapijos klebonas, Teologijos mokslų daktaras Joachimas Dovsinas, jį pakrikštijo Konstantino Pauliaus Aleksandro Henriko vardu. Iki šiol lieka neaišku kodėl K. Gorskis buvo pakrikštytas antrą kartą. Įdomu yra tai, kad tą pačią dieną, tas pats Skuodo dekanas pakrikštijo ir K. Gorskio brolį Aleksandro Oktavijaus Pauliaus vardu, kuris gimė 1824 m. lapkričio 3 dieną. Apie tai, kad Leopoldas ir Elena Gorskiai turėjo dar vieną sūnų iki šiol niekam nebuvo žinoma. Tikėtina, kad jis mirė anksti, tačiau šio fakto istoriniais šaltiniais iki šiol nepavyko patvirtinti.
 

Konstantino Gorskio 1824 m. lapkričio 15 d. krikšto įrašas Salantų krikšto metrikų knygoje. LVIA, f.669, ap. 1, b. 301, l. 378, 378v.

1825 m. mirus L. Gorskiui, iš tėvo K. Gorskis paveldėjo Salantų dvarą, kurį administravo jo brolis iš tėvo pirmos santuokos Albertas Vaitiekus Gorskis (? – 1860 XI 10). K. Gorskis su motina dar kurį laiką gyveno Salantuose, bet vėliau matyt jis išvyko gyventi į Mintaują nes čia baigė gimnaziją.  Tikėtina, kad jis į Mintaują išvyko gyventi ne vienas, o kartu su motina E. Gorskiene nes čia ji 1840 m. vasario 7 d. ištekėjo antrą kartą už Kuršo barono Teodoro fon Keiserlingo (1804 IV 8 – 1853 VIII 11). Įdomu yra tai, kad K. Gorskio sesuo Marija Teresė Liudmila Gorskytė (1822 X 13 – 1858 III 11) 1846 m. spalio 31 d. ištekėjo už motinos antro vyro brolio Kuršo barono Hermano von Keiserlingo (1812 III 6 – 1880 IV 4).

Konstantino Gorskio brolio Telšių pavieto bajorų maršalkos Alberto Gorskio kapas Užuguosčio (Prienų raj.) bažnyčios šventoriuje. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

Nuo 1843 m. K. Gorskis studijavo Sankt Peterburgo universitete, o 1845 – 1848 m. Imperatoriškajame Dorpato universitete (dabar Tartu universitetas Estijoje) studijavo gamtos mokslus. Po studijų žinias gilino Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje. Vėliau K. Gorskis išvyko į Varšuvą ir čia Varšuvos medicinos - chirurgijos akademijoje (nuo 1862 m. – Varšuvos universitete) dėstė zoologiją ir lyginamąją anatomiją, buvo Varšuvos universiteto rektoriaus adjunktas.

Herbas „Nalenč“ (Nalęcz). Didikų Gorskių giminė buvo kilusi iš Lenkijos, Mazovijos žemės, kurie turėjo „Nalenč“ herbą, todėl dažnai pasyrašinėdavo Nalenč - Gorskiais. Į Lietuvą Gorskiai atsikėlė XVI a. antroje pusėje.

1864 m. rugsėjo 8 d. K. Gorskio gyvenimas užsibaigė tragiškai. Varšuvoje jis iškrito pro viešbučio langą ant grindinio ir užsimušė. Sklido gandai, kad tai buvo savižudybė, tačiau archyve pavyko aptikti Šaukėnų dvarininko Antano Gorskio (? - 1941) rašytą laišką artimai giminaitei, kuriame jis šią informaciją paneigia. Laiške A. Gorskis pažymi, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas. 

Konstantino Gorskio kapas Varšuvos Povonzkų kapinėse. Nuotrauka iš Povonzkų kapinių archyvo.

Konstantinas Gorskis buvo palaidotas Povonzkų kapinėse. Tai seniausios ir svarbiausios Varšuvos kapinės Varšuvos senamiesčio Volios rajone. Čia palaidota daugiau garsių ir nusipelniusių Lenkijai žmonių.

Užrašas ant Konstantino Gorskio antkapinės smiltainio plokštės: „Ś.P. KONSTANTY / GORSKI / OBY. GUB. KOWIEŃSKIEJ / B. PROF. UNI. WAR. / ŻYŁ LAT 40 / ZM. 8 WRZEŚ. 1864 R.“ (Vertimas: „ŠVENTOS ATMINTIES KONSTANTINAS / GORSKIS / KAUNO GUBERNIJOS PILIETIS / BUVO VARŠUVOS UNIVERSITETO PROFESORIUS / GYVENO 40 METŲ / MIRĖ 1864 METAIS RUGSĖJO 8 DIENĄ“). Nuotrauka iš Povonzkų kapinių archyvo.

Po K. Gorskio mirties Salantų dvaras, garsioji Gorskių biblioteka - archyvas ir be abejo K. Gorskio kurtas ir puoselėtas Salantų dvaro parkas atiteko brolio Alberto dukterims, kurios viską iššvaistė.

Plačiau apie Gorskių archyvą skaitykite čia, o apie Salantų dvaro parką skaitykite čia.

www.salantiskis.lt 

"Karvelis" buvo nusileidęs ir Salantuose

Salantiškiai prie De Havilland DH-60T "Gipsy Moth" lėktuvo, kuris buvo nusileidęs šalia Salantų esančiame Kregždinkalnyje. Nežinomas fotografas, XX a. 3 dešimtmečio pabaiga. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

Lietuvos aeroklubas šį lėktuvą pirko Anglijoje 1933 m. DH 60T "Gipsy Moth" pirmajam Lietuvoje surengta  iškilminga krikštynų ceremonija Kauno aerodrome, suteikiant vardą „Karvelis". Lėktuvas gavo registracijos ženklus - LY-LAL.

Kelių tipų mokomieji ir sportiniai buvo populiariausi lėktuvai Anglijoje, jais atlikta ir žymių perskridimų, pasiekta rekordų.

DH 60T "Gipsy Moth" - dvivietis, medinės konstrukcijos biplanas, varomas 6 cilindrų vienaeilio oru aušinamo 120 AG variklio Gipsy II. Viršutinio sparno viduryje virš priekinės kabinos įmontuotas kuro bakas.

Populiarinant sportinę aviaciją, 1934 m. pavasarį, futbolo sezono atidarymo proga sumanyta į LFLS stadioną numesti kamuolį iš lėktuvo. Šį uždavinį pasišovė atlikti Stasys Jurevičius ir Kazimieras Pūras, tačiau būdami nepatyrę lakūnai, išmetę kamuolį, užkliuvo už vieno iš ąžuolų, supančių stadioną. Lėktuvas nukrito ir buvo smarkiai aplaužytas, S. Jurevičiui lūžo koja, K. Pūras apsibrozdino.

Aviacijos dirbtuvėse iki rudens suremontuotas, DH 60T "Gipsy Moth" vėliau sėkmingai tarnavo aeroklube iki sovietinės okupacijos (iki 1940 m. birželio 15 d.). Lėktuvo liemuo buvo šviesiai mėlynas, sparnai - sidabriniai. 

www.salantiskis.lt 

Dvaro sodybos fragmentai bus įtraukti į Salantų vietovės teritoriją (17104)

Salantų miesto istorinė dalis yra įrašyta į LR Nekilnojamų kultūros vertybių registrą (unikalus kodas registre 17104, senas kodas UV35). Įrašytoje teritorijoje yra vertingosios savybės: gatvių tinklas, aikštės planas ir tūrinė erdvinė kompozicija, kapitalinio užstatymo fragmentai, kurios datuojamos XVI a., XVI a. II p.- XIX a., XIX a. pr.- XX a. pr.. Šiai Salantų miesto vietovei yra nustatyta apsaugos zona. Dėl neaiškių priežaščių buvusi Salantų dvaro sodyba (adresas: Dariaus ir Girėno g. 20, Salantai, Kretingos r. sav.) ir iki šiol išlikę dvaro fragmentai į šią vietovę nepateko.

Salantų dvaro sodybos fragmentai bus įtraukti į Salantų vietovės (17104) apskaitos dokumentaciją. Nuotraukoje: buvusio Salantų dvaro ponų namų rūsiuose. D. Šypalio nuotr., 2012.

Salantų dvaro pastatai buvo nugriauti tarpukaryje, o sovietmečiu dvaro rūmų vietoje iškilo Salantų internatinės mokyklos (vėliau reorganizuotas i specialiąją mokyklą) pastatas. Dalis, buvusios Salantų dvaro sodybos, teritorijos iki 2010 m. priklausė Salantų specialiajai mokyklai (ši mokykla, LR Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 882 ir LR Švietimo ir mokslo ministro 2010 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-1113 buvo likviduota). 2010 m. rugpjūčio mėn. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu, Kretingos rajono savivaldybė nuosavybėn perėmė likviduojamos Salantų specialiosios mokyklos pastatą ir kitą mokyklos turtą.

Raudona brūkšnine linija pažymėta Salantų miesto istorinė dalis, kuri yra įrašyta į LR Nekilnojamų kultūros vertybių registrą (17104) ir jai suteikta teisinė apsauga. Balta rodyklė žymi buvusio Salantų dvaro vietą, kurioje iki šiol išlikę dvaro fragmentai. Dėl neaiškių priežaščių ši vieta į Salantų miesto istorinės dalies (17104) vietovę nepateko. 2013 balandžio 2 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio nutarimu rengiant Salantų vietovės (17104) apskaitos dokumentaciją Salantų dvaro sodybos fragmentai bus įtraukti į vietovės teritoriją bei bus įvardintos šios vietovės vertingosios savybės.

Už buvusios mokyklos pagrindinio pastato randasi kitas pagalbinis mokyklai priklausęs pastatas, kuris iškilo taip pat sovietmečiu. Šis pastatas buvo pastatytas ant buvusių Salantų dvaro rūmų pamatų ir rūsių. Iki šių dienų minėti rūsiai gerai išsilaikė ir yra pakankamai geros būklės. Tai yra buvusios Salantų dvaro sodybos, kurią valdė garsios LDK didikų Vainų, Gorskių ir Oginskių giminės, fragmentas. Tačiau iki šiol nei Kultūros paveldo departamento specialistai, nei Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininkas, nei Salantų miesto seniūnija nesidomėjo ir nesiėmė visiškai jokių veiksmų, kad buvusioje Salantų dvaro sadyboje būtų nustatyti išlikę dvaro fragmentai, nustatyta jiems apsaugos zona ir suteikta teisinė apsauga. Niekas nereiškė jokio susirūpinimo, kad Salantų dvaro sodybos fragmentai būtų išsaugoti ateities kartoms. Matyt tai kam nors labai naudinga. Juk kaip sakoma jei nekilnojamas daiktas nepatenka į LR Kultūros vertybių registrą ir jam nėra nustatyta apsaugos zona jį yra paprasčiau valdyti ir juo disponuoti. 

Kadaise po dvaro kiemą vaikščiojo ponai. Sovietmečiu pastačius internatinę mokyklą, dvaro kieme buvo įrengta mokyklos auklėtinių žaidimų aikštelė. P. Vaniuchino nuotr., 2012.

Lietuvos kultūros paveldo organizacijos vardu 2011 m. sausio 31 d. raštu kreipiausi į Kultūros pavedo departamentą prie LR Kultūros ministerijos, kad būtų įgalioti ir įpareigoti Kultūros paveldo departamento specialistai ir atsakingos institucijos, kad buvusioje Salantų dvaro sodybos teritorijoje būtų atlikti tyrimai, nustatyta dvaro padėtis pagal tikslias GPS kordinates, sudaryta sodybos teritorijos schema, atlika fotofiksacija,  nustatytas dvaro sodybos datavimas ir kad dvaro sodyba būtų pripažintita kaip kultūros vertybė ir įtraukta į apskaitą. Šis laiškas taip pat buvo išsiųstas tuometiniam LR Kutūros ministrui p. Arūnui Gelūnui, Kultūros paveldo centro direktoriui p. Vilgilijui Kačinskui, Kretingos rajono savivaldybės merui p. Juozui Mažeikai, Salantų miesto seniūnui p. Kazimierui Galdikui, Salantų regioninio parko direkcijos direktoriu p. Modestui Šečkui.

Laikas bėgo ir jokio atsakymo. 2012 m. balandžio 17 d. pakartotinai kreipiausi į Kultūros pavedo departamentą dėl buvusio Salantų dvaro, pareikšdamas, kad iki šiol iš departamento negavau jokios informacijos apie pradėtus ar atliktus darbus susijus su buvusia Salantų dvaro sodyba. Ir štai daugiau nei po metų atsakymas. 2012 m. gegužės 2 d. raštu Nr. (1413) 2-1376 “Dėl Salantų dvaro sodybos fragmentų įrašymo į kultūros vertybių registrą” Kultūros pavedo departamentas atsiprašė, kad nebuvo imtasi priemonių po mūsų pirmojo kreipimosi nurodydamas, kad kovo mėnesį buvo pertvarkyta Departamento struktūra, Apskaitos skyrius, atsakingas už Kultūros vertybių apskaitą, buvo pertvarkytas į du skyrius, jo vedėjas atleistas, todėl neturėjo galimybės pareikalauti atsakomybės iš laiku neatlikusių savo pareigų valdininkų. Taip pat informavo, kad Kultūros paveldo departamentas pavedė Kultūros paveldo centrui pateikti reikalingą apskaitos dokumentaciją dėl Salantų dvaro sodybos fragmentų įrašymo į Kultūros vertybių registrą. Gavus apskaitos dokumentaciją ji bus perduota Kultūros paveldo departamento nekilnojamo kultūros paveldo tarybai, kuri sprendžia dėl įrašymo ar neįrašymo į Kultūros vertybių registrą.

Kultūros paveldo departamento 2012 m. gegužės 2 d. raštas Nr. (1413) 2-1376 “Dėl Salantų dvaro sodybos fragmentų įrašymo į kultūros vertybių registrą”.

2012 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 01/2012-01 ”Dėl Salantų dvaro sodybos fragmentų” vėl pakartotinai kreipiausi į Kultūros paveldo departamentą ir LR Kultūros ministrą. 

Po daugiau nei dviejų metų, tikslas iš dalies buvo pasiektas. Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2013 m. balandžio 2 d. posėdžio darbotvarkėje buvo įtrauktas klausimas dėl Salantų dvaro sodybos fragmentų (36673), susidedančių iš: rūsio (36674), parko fragmentų (36675), paminklo Nepriklausomybės dešimtmečiui (36706), esančių M. Valančiaus g. 13A, Dariaus ir Girėno g. 20, Salantuose, Kretingos raj. įrašymo į Kultūros vertybių registrą. 

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje buvo nutarta (protokolo Nr. VT-26): Salantų dvaro sodybos fragmentams nesuteikti teisinės apsaugos ir neįrašyti jų į Kultūros vertybių registrą. Rengiant Salantų vietovės (17104) apskaitos dokumentaciją Salantų dvaro sodybos fragmentus įtraukti į vietovės teritoriją bei įvardinti šios vietovės vertingąja savybe. 

2013-04-04 Kultūros paveldo departamento raštas Lietuvos kultūros paveldo organizacijai

Nors Salantų dvaro sodybos fragmentai nebus atskirai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, tačiau jie bus įtraukti į Salantų vietovės teritoriją (unikalus kodas 17104), kuri jau yra Kultūros verybių registre ir jai taikoma apsaugos zona. Nors ir iš dallies, tačiau tikslas pasiektas. 

Kultūros paveldo departamento I-osios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio protokolas dėl Salantų dvaro fragmentų.

Salantų dvaro sodybos fragmentus yra būtina išsaugoti ateities kartoms, bet tai yra ne vien tik mano asmeninis reikalas. Tuo turėtų pasirūpinti Salantų miesto seniūnija ir Salantų miesto bendruomenė.
Plačiau apie Salantų dvarą skaitykite čia. 

 

www.salantiskis.lt