Salantų pavasarininkų 15 metų jubiliejus 1931 metais.

Salantų "Pavasario" sąjungos 15 metų gyvavimo paminklo - kryžiaus pašventinimo iškilmės prie Salantų tilto 1931 09 15. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

Tikriausiai nedaug kam buvo žinoma, kad prie tilto per Salantą stovėjo medinė koplytėlė ir stogastulpis (jie užfiksuoti šio tinklaraščio pagrindinėje nuotraukoje). Jie tarsi sveikino ir laimino atvykusius čia į Salantų miestą. Matyt tai vienintelė išlikusi nuotrauka,  kurioje užviksuoti šie mažosios liaudies architektūros statiniai. Deja, iki mūsų dienų nei koplytėlė, nei stogastulpis neišliko. Tikėtina, kad laikui bėgant jie sunyko, o vėliau nebuvo atstatyti.
1931 m.  Salantų  „Pavasario“  sąjungos nariai šventė savo gyvavimo 15 metų iškilmes. O toje vietoje kur kadaise stovėjo koplytėlė ir stogastulpis, pavasarininkai atidengė medinį, ornamentuotą kryžių. Kodėl čia? Tikėtina, kad pavasarininkai, puoselėdami ilgaamžes tradicijas, visiškai sąmoningai pasirinkto šią vietą. Matyt jie manė, kad kryžius ne tik įprasmins jų gyvavimo 15 metų jubiliejų, o kartu tai bus tarsi tąsa tos koplytėlės ir stogastulpio įprasminimo. O štai ką apie šią šventę rašė tarpukario spauda:
"Graži yra Salantų bažnyčia: jos aukšti gotikos bokštai matosi per kelioliką kilometrų iš visų pusių, bet dar gražesnis buvo katalikiškas jaunimas, kurs Žolinių dieną organizuotai iš tolimų Žemaitijos kampų skaitlingai į ją suplaukė paminėti Salantų „Pavasario“ kuopos 15 metų veikimo jubiliejų.

Vikaro kun.  Leono Jurkaus pastangomis Salantų "Pavasaris" kuopos 15 metų gyvavimo gyvavimo proga pastatytas kryžius. Prie 1931 09 15 pašventinto kryžiaus. Nuotrauka iš Kretingos muziejaus, 3706

Tai garbinga savo praeitimi kuopa, gyvuojanti nuo 1916 metų. Kuopos įkūrėjęs yra prelatas Pr. Urbanavičius, Telšių Vyskupijos Generalvikaras. Nuolatinė jo globa ir patarimai padarė tai, kad kuopa šiandien gali pasidžiaugti savo dideliais ir kilniais darbais. Išviršiniškai šį savo veikimo laikotarpį kuopa vainikavo, pastatydama gražų paminklą – kryžių. Tai yra bene gražiausias kryžius visoj apylinkėj. Bet taip pat Salantų pavasarininkai per visą 15 metų laikotarpį puošė ir savo sielas, dažnai eidami prie bendros Šv. Komunijos, atlikdami rekolekcijas, ruošdami metines Šv. Aloyzo šventes, Aukščiausis laimino jų gražias pastangas. Šiandien galima atskirti, kuris jaunuolis, jaunuolė yra pavasarininkas, kurio net pavasarininko ir elgesys mandagesnis ir kalba rimtesnė.

Lietuvos katalikų jaunimo sąjunga "Pavasaris" Salantuose buvo įsteigta 1916 m. prelato P. Urbonavičiaus iniciatyva. Salantų "Pavasario" sąjungos moterų kuopa apie 1932 metus. Pirmoje eilėje sėdi trečias iš kairės Kretingos rajono "Pavasario" sąjungos pirmininkas kun. Stanislovas Jocas, kuris 1930 - 1931 metais dirbo Salantų vikaru.. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

Tame veikimo laikotarpy kuopa suruoše 4 kongresus (1924, 1928, 1929 ir 1931 metais), 15 švenčių, 41 pramogą, 9 sporto šventes, padarė daugiau kaip 200 susirinkimų. Kuopos knygynas susideda iš 350 parinktų knygų. Tai dideli kultūrinis laimėjimas!
Kaimyninės kuopos norėdamos, kad Salantų džiaugsmas būtų dar didesnis, suorkestrais, su gyvais paveikslais, skaitlingai (įsiregistravo 331, neskaitant 164 pačių salantiškių) atvyko į kongresą. Organizuotai atvyko Darbėnai, Grūšlaukė ir Notėnai; ypač Grūšlaukė gražiai atėjo. Neorganizuotų šventės dalyvių buvo keli tūkstančiai.
Po iškilmingų ir gražių pamaldų įvyko pavasarininkų kryžiaus pašventinimas. Visos kuopos su vėliavomis, giedodamos šventas giesmes, pritariant galingam orkestrui, nuvyko prie kryžiaus. Gatvės, kalnai apkibę žmonėmis, o fotografai iš visų pusių tik laksto ir laksto, norėdami pagauti gražesnį vaizdą. Šventinimo apeigas atliko daug nusipelnęs kuopai vietos klebonas kun. A Novodzelskis. Pamokslą sakė kun. K. Rankelė. Gražiomis mintimis pagavęs visų klausytojų dėmesį, jis puikiai nušvietė, kad tik religinga ir dora Lietuvos jaunuomenė yra tvirtas tautos galybės pamatas.

1932 m. kovo 4 d. kun. Stanislovo Joco iniciatyva parapijos salėje įvyko steigiamasis "Pavasario" sajungos Salantų vyrų kuopos susirinkimas. Kuopos pirmininku buvo išrinktas Kostas Andriejauskas. Nuo 1916 iki 1932 metų pavasarininkų kuopa buvo mišri. Manoma, kad nuotrauka daryta po steigiamojo suvažiavimo 1932 m. Pirmoje eilėje sėdi antras iš kairės kun. Stanislovas Jocas. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

Per pamokslą visiems klausytojams krito į akis vienas pilietis, kuris visą laiką, netoli kryžiaus stovėdamas, nenusiėmė kepurės. Kepurė buvo raudonu lanku, bet vistiek juk ne liturginis rūbas nebent pats būtų buvęs žydas. Bet dar didesnis buvo visų pasipiktinimas, kada pamokslininkas, policijos sutrukdytas, negalėjo toliau tęsti savo gražaus pamokslo.
Po šitų iškilmių gražiame sodne įvyko iškilmingas posėdis, kurį atidarė kuopos dvasios vadas kun. L. Jurkus, didelis jaunimo prietelius ir katalikiškos akcijos veikėjas. Susirinkusieji jam iškėlė didžiausių ovacijų. Dabar pasipylė sveikinimai žodžiu ir raštu. Pirmiausiai sveikino atvykęs garbingas svečias, Katalikų Moksleivių Ateitininkų Sąjungos tėvas, prof. P. Dovydaitis, kurio pareikštos mintys amžinai liks salantiškių širdyse, paskui sveikino adv. St. Gabaliauskas; „Pavasario“ S-gos Centro Valdybos vardu kun. K. Rankelė; Amerikos Vyčių vardu p. Gabaliauskienė – Vrubliauskaitė. Ištisa eilė kaimyninių kuopų atstovų. Jų pareikštas mintis Salantų ir apylinkės pavasarininkai priėmė programinėmis. Visi įsitikino, kad „Pavasario“ Sąjungos idealai ir siekimai turi būti ir visos mūsų tautos gyviausia pareiga, kad vakar dieną įsikūrusios nekatalikiškos organizacijos, nors ir giriasi savo gražiu vardu ir augimu, bet, sulyginus su „Pavasario“ S-ga, yra tik trijų nakčių grybas prieš tvirtą ąžuolą. Atsidėkodami pavasarininkai garbingus svečius aukštai pakilnojo ir užgiedojo „Ilgiausių metų“.
Raštu sveikino prel. P. Urbanavičius, kun. B. Povilanskas – ilgametis kuopos veikėjas Mosėdžio „Pavasario“ kuopa. Sveikinimai pasiųsti J. E. Telšių Vyskupui, S-gos protektoriui vysk. Reiniui, prel. Urbanavičiui ir Sąjungos Centro Valdybai.
Po to įvyko alkoholinis teismas. Nors ponas alkoholis ir sukinėjosi, melavo, bet liko visam amžiui iš Salantų ištremtas.
Pavasarininkų choras p. Danilevičiaus vedamas, šauniai padainavo keletą dainų ir pagiedojo pavasarininkų ir Tautos himnus. Daug prijuokino vaidinimas: „Namų židinys“.
Gautus įspūdžius salantiškiai ilgai minės ir padarytus kongrese kilnius pasiryžimus stengsis įvykdyti savo gyvenime" (Kalba netaisyta).
Deja, iki mūsų dienų pavasarininkų statytas kryžius neišliko. Sovietmečiu jis buvo nugriautas. 

 
www.salantiskis.lt