Variniai Prisikėlimo būgnai

Ant trijų geležies kojelių iškelti variniai katilai apvaliu dugnu, viršuje buvo aptraukti oda, o šonai puošti septyniais dvigalviais karūnuotais ereliais. Būgnus muša Jonas Žylė. P. Vaniuchino nuotr., 2004.

Salantų bažnyčios šventoriuje nuo neatmenamų laikų per Prisikėlimą pasigirsdavo mistinis būgnų dundėjimas. Tik vieną kartą metuose iš „būgnyčios“ (taip vadinama bažnyčios šventoriuje tebestovinti   1906 m. suręsta laikinoji bažnyčia) į dienos šviesą ištraukiamų šimtamečių varinių būgnų, aptemptų oda, garsai švintant Šv. Velykų sekmadieniui žadindavo Salantų parapiją skelbdami džiugią naujieną: Kristus prisikėlė. Ir taip metų metais nuo neatmenamų laikų...

Iškilmingai procesijai pajudėjus aplink bažnyčią iškart pasigirsdavo būgnų garsai, primenantys žemės drebėjimą. Bene paskutinis Salantų bažnyčios timpanus 2005 metais mušė Jonas Žylė. 
Būgnus mušdavo tam tikru ritmu. Iš pradžių būgnus mušti pradėdavo atskirais, vis tankėjančiais dūžiais, tada pereidavo prie tankesnio mušimo, kuris pamažu lėtėdavo ir galutinai mušimą užbaigdavo keliais pabaigos dūžiais.

1906 m. suręstą laikiną bažnyčią salantiškiai "būgnyčia" vadina dėl to, kad čia nuolatos buvo saugomi variniai Prisikėlimo būgnai. P. Vaniuchino nuotr., 2006.

Iš kur šie būgnai atsirado Salantų bažnyčioje, kas ir kada juos pagamino nežinia. Menotyrininkas Paulius Galaunė knygoje „Lietuvių liaudies menas“ nurodo, kad Salantų bažnyčios būgnai buvo atimti per rusų-turkų karą. Iš kur tokios žinios iki šiol lieka neaišku. Nėra abejonės, kad tokie būgnai būdavo naudojami karo žygiuose, tačiau ar Salantų bažnyčios būgnai buvo rusų-turkų karo trofėjai ar juos nukaldino vietinis kalvis istoriniais dokumentais nepavyko patvirtinti.

2011 m. Salantų parke atsitiktinai buvo atrastos surūdijusios dviejų būgnų metalinės kojelės. 2012 m. birželio 12 d. jos padovanotos Kretingos muziejui. P. Vaniuchino nuotr., 2012.

Būgno metalinės kojelės fragmentas pašalinus rūdis. P. Vaniuchino nuotr., 2012.

XVIII a. Salantų bažnyčios vizitacijų aktuose ir inventoriuose būgnai neminimi. Fragmentiškų žinių aptinkama tik XIX a. pradžios dokumentuose. 1806 m. sudarytame bažnyčios inventoriaus vario skyriuje nurodoma, kad bažnyčioje yra du nauji timpanai aptempti oda. 1830, 1831 ir 1842 metų Salantų bažnyčios vizitacijų aktų vario skyriuose nurodomi du būgnai, kurių bendras svoris yra 60 svarų. 

2011 m. Salantų parke atsitiktinai buvo atrastas vieno būgno metalinis lankas su sulankstytais dvigalviais ereliais. 2012 m. birželio 12 d. jis padovanotas Kretingos muziejui. P. Vaniuchino nuotr., 2012.

Iki šiol istoriniuose dokumentuose pavyko aptikti tik fragmentiškus faktus. Todėl tiksliai išsiaiškinti kokiu laikotarpiu Salantų bažnyčioje atsirado būgnai ir kas juos pagamino, sudėtinga. Vis dėlto reiktų manyti, kad Salantų bažnyčioje minėti būgnai atsirado XVIII a. pabaigoje arba XIX a. pradžioje.

Būgno lanką puošė septyni karūnuoti dvigalviai ereliai. Taip atrodė dvigalvis erelis iki rūdžių pašalinimo. P. Vaniuchino nuotr., 2012.

Taip atrodė dvigalvis erelis po rūdžių pašalinimo. P. Vaniuchino nuotr., 2012.

Būgnų mušimo tradicija per Prisikėlimą, gyvavusi Salantų parapijoje du šimtmečius, pasibaigė. Nepatvirtintais duomenimis (kiek man pačiam pavyko išsiaiškinti), 2005 m. du salantiškiai R.G. ir R.Z. apsvaigino alkoholiu zakristijoną Stanislovą Vaivadą, paėmė iš jo raktą nuo „būgnyčios“ ir pavogė būgnus. Varinius būgnų katilus sudraskė ir pardavė metalo supirkinėtojams, o būgnų metalinius lankus ir kojeles numetė Salantų parke. Po kiek laiko salantiškiai aptiko numestas būgnų odas prie Salanto upės sietuvos, o 2011 m. Salantų seniūnijos darbuotojai, tvarkydami miesto parką, atsitiktinai atrado surūdijusias dviejų būgnų kojeles ir vieno būgno lanką su sulankstytais dvigalviais ereliais. 
2012 m. birželio 12 d. varinių būgnų metalinės kojelės ir būgno metalinis lankas su dvigalviais ereliais padovanotas Kretingos muziejui (plačiau skaitykite čia).

www.salantiskis.lt 



.