Salantai – unikalus, senas ir garbingą istoriją menantis miestas, įsikūręs abipus Salanto upės, šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje. Salantai žinomi nuo XVI a. Pirmą kartą paminėti 1556 metais kaip Skilandžių dvaras, o apie 1638 - 1640 m. Skilandžiai pradėti vadinti Salantais.
Šio tinklaraščio tikslas – plačiau supažindinti visuomenę su Salantų praeitimi virtualioje erdvėje. Mūsų tinklaraštyje, Jūs galėsite susipažinti su turtinga miesto praeitimi, sužinoti apie čia gyvavusias ilgaamžes tradicijas ir papročius, apie čia gimusius, gyvenusius ir dirbusius žymius žmonės, lankytinas vietas, kultūros paveldą. Čia rasite ir nuotraukų, kuriose įamžinti senieji iki šiol mažai kam matyti Salantų miesto vaizdai ir žmonės. Jos iškalbios Salantų praeities ir istorijos liudytojos, dar vienas savitas miesto istorijos dokumentinis šaltinis.
Tikimės, kad tinklaraštyje pateikta informacija, kuri bus nuolat pildoma ir atnaujinama, bus įdomi ir naudinga ne tik salantiškiams, bet ir tiems, kurie domisi Salantų ir Žemaitijos praeitimi.


www.salantiskis.lt

2012-12-02

Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas Salantuose




Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas Salantuose. A. Donausko nuotr., 2001.
Užrašas ant paminklo: "1918 - 1928 / ŠVĘSDAMI / LIETUVOS / NEPRIKLAUSOMYBĖS / SUKAKTUVES, / UGDYKIME VIENYBĖS / IR TAUTOS MEILĖS / JAUSMUS. / SALANTAI"

XX a. 3 dešimtmetyje, Lietuvos šaulių sąjungos Kretingos rinktinės Salantų būrys (būrio valdybos pirmininkas P. Sarafinas), į pietus nuo bažnyčios, įsirengė sodą.  Čia 1928 m. jie pastatė Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo dešimtmečiui paminėti paminklą, o prie įėjimo į sodą pastatė Gedimino stulpų vartus. Vėliau paminklas buvo aptvertas medine tvorele.
Šaulių sode, nuolatos, per tautines ir kitas šventes iškilmingai buvo keliamos tautinės vėliavos, skambėdavo Tautiška giesmė. Šauliai čia rengdavo paradus, organizuodavo vaidinimus visuomenei.

1918 - 1928 m. Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio iškilmėms ruošti komitetas 1928 m. gegužės 15 d.. Nuotraukoje iš kairės: A. Majoras, pakviestas klebonas (A. Novodzelskis?), P. Serafinas, Jedenkaitė, V. Leilionas ir J. Paulauskas. Než. fotografas. Nuotrauka iš P. Vaniuchino skaitmeninio vaizdo archyvo.
11 metų Lietuvos Nepriklausomybės paminėjimo iškilmės 1929 m. rugsėjo 29 d. šaulių sode prie Nepriklausomybės dešimtmečio paminklo. Než. fotografas. Nuotrauka iš P. Vaniuchino skaitmeninio vaizdo archyvo.
XX a. 4 dešimtmetyje, sovietinės valdžios nurodymų, Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo dešimtmečio paminklas buvo nugriautas.
Muziejininkas A. Gapanavičius yra pasakojęs, kad statant paminklą, į pamatus buvo įmūrytą šovinio gilzė, kurioje buvo įdėtas laiškas ateities kartoms su paminklo pastatymo data, rėmėjų vardais ir kita. A. Gapanavičius tiksliai negalėjo prisiminti ar griaunant paminklą sovietų valdžia surado šią gilzę, tačiau jis pažymėjo, kad dėl to tuo metu labia išgyveno tarpukario fotografas, salantiškis Bronislovas Gluškovas, kuris buvo pasirašęs tame laiške. 

Prie įėjimo į šaulių sodą buvo pastatyti Gedimino stulpų vartai. Manoma, kad ši nuotrauka daryta minint Lietuvos prezidento Antano Smetonos 60 metų amžiaus sukaktuves arba jo paties belaukiant. Než. fotografas. XX a. 3 deš. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Tarybiniais metais Gedimino stulpų vartai buvo nugriauti. Reikia tikėti, kad galbūt kada nors salantiškiai imsis iniciatyvos ir atstatys vartus kaip 1989 m. atstatė Nepriklausomybės dešimtmečio paminklą. P. Vaniuchino nuotr., 2011.
1931 m. gegužės 21 d. darbai Šaulių sode prie Nepriklausomybės dešimtmečio paminklo. Fotografas Steponas Jonutis. Nuotrauka iš P. Vaniuchino skaitmeninio vaizdo archyvo.
Grupinis portretas Šaulių sode prie Nepriklausomybės dešimtmečio paminklo Salantuose.  Než. fotografas. XX a. 3 deš. Nuotrauka iš Salantų gimnazijos muziejaus.
Vaikai prie Nepriklausomybės dešimtmečio paminklo. Než. fotografas. XX a. 3 deš. pab. - 4 deš. pr.
Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Salantiškės prie Nepriklausomybės dešimtmečio paminklo apie 1947 m. Než. fotografas. 
Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Atgavus Nepriklausomybę, Salantų sąjūdžio grupė nusprendė autentiškai atstatyti Nepriklausomybės paminklą. Matyt buvo žinoma, kad paminklas nebuvo visiškai sunaikintas. Dvi paminklo dalys, ilgus metus, kruopščiai buvo saugomos salantiškių. Viršutiniąją dalį, taip vadinamą obeliską, savo sodyboje (Žemaitės g.) saugojo A. Donėla. Viduriniąją paminklo dalį saugojo tautodailininkas P. Kalenda šalia savo namelio. Ilgus metus niekas net neitarė, kad garsioji P. Kalendos sukurta skulptūra “Palangos Juzė” stovėjo ant kruopščiai užmaskuoto Nepriklausomybės paminklo vidurinės dalies. Paminklas buvo nusuktas nuo žiūrovų, o paminkle iškaltas Šaulių sąjungos ženklas (Jogailaičių kryžius) buvo užbetonuotas. Spėjama, kad apatinė paminklo dalis buvo suskaldyta. Tad ją naujai padarė skulptorius V. Orvidas.
1989 m. vasario 16 d., po šv. Mišių Salantų bažnyčioje, iškilminga eisena pajudėjo prie atstatyto Nepriklausomybės dešimtmečio paminklo. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
1989 m. vasario 16 d. buvo iškilmingai atidengtas ir pašventintas atstatytas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Paminklas buvo atstatytas 1989 m. vasario 16 – osios iškilmėms. Atstatymo darbuose dirbo Sąjudžio grupės nariai: V. Butkus, J. Budrys, R. Kvasas, J. Lekstutis, V. Orvidas, A . Mikitiejevas, S. Lukoševičius, L. Ruginis, A. Pocius ir kiti.

1918 - 1928 m. Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas Salantuose. R. Nagienės nuotr., 2007.


Autorius: Data: 12/02/2012