 |
| Provizorius, visuomenės veikėjas Jurgis Bučmys |
Yra žinoma, kad vaistinė
Salantuose jau veikė XIX a. antroje pusėje. Vieni šaltiniai nurodo, kad pirmoji
vaistinė buvo įsteigta 1868 m., kiti nurodo, kad 1871 m. Salantuose vaistinė
jau veikė. Tačiau kur ji veikė ir kas buvo pirmosios Salantų vaistinės
steigėjas ir savininkas iki šiol lieka neaišku. Tikėtina, kad tai buvo žydų
kilmės vaistininkas.
Iki I-ojo
Pasaulinio karo Salantų vaistinės savininkas buvo J. Urbonas. Vienas žinomiausių Salantų vaistininkų buvo provizorius Jurgis Bučmys, kuris garsėjo ne
tik kaip patyręs ir geras vaistininkas, bet kaip ir visuomenės veikėjas.
 |
| Namas Sausdravų (Kretingos r.) kaime, kuriame gimė ir užaugo Jurgis Bučmys. Rolando Bučmio nuotr., apie 1983. |
Mato ir Liudos Bučmių sūnus
Jurgis gimė apie 1865 m. Sausdravų kaime, Darbėnų valsčiuje. Studijavo farmaciją Sankt Peterburge. Remiantis kraštotyrininko
Juozo Mickevičiaus (1900-1984) surinkta ir užrašyta medžiaga, kuri saugoma
Kretingos muziejuje, J. Bučmys Salantų vaistinės savininku buvo nuo 1910 metų.
J. Mickevičius šias datas nurodė remiantis J. Bučmio vaistinėje išrašytais
receptais. Tačiau 1908 m. korespondencijoje nurodoma, kad darbėniškis J. Bučmys 1908 m. pavasarį nusipirko aptieką (vaistinę) Salantuose.
 |
| Po to kai 1926 m. Salantuose sudegė J. Bučmio namas su vaistine, provizorius pradėjo naujo namo statybą Plungės (dabar Žemaitės g. 4) gatvėje. Nuotraukoje: dešinėje pusėje stovi Jurgis Bučmys, o kairėje pusėje sėdi jo žmona Monika Maksvytytė-Bučmienė ir šalia jos stovi sūnus Gediminas Juozapas Jurgis Bučmys. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo. |
1926 m. Salantuose kilus
gaisrui, namas ir jame veikusi vaistinė sudegė, tačiau vaistinės turtas buvo išgelbėtas
ir perkeltas į gretimą namą. Po gaisro J. Bučmys pasistatė naują namą, kurioje
ir toliau veikė jo vaistinė Plungės (dabar Žemaitės g. 4) gatvėje.
 |
| Prie baigiamo statyti J. Bučmio vaistinės ir gyvenamo pastato Salantuose (dabar Žemaitės g. 4) stovi statybininkai ir vaistininkas viduryje (šeštas iš kairės). Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo. |
 |
| 1926 m. provizoriaus J. Bučmio vaistinėje išrašyta sąskaita su jo parašu. |
J. Bučmys buvo
vedęs Moniką Maksvytytę, kuri užaugo Bajoralių kaime pasiturinčių ūkininkų
šeimoje. 1922 m. jiedu susilaukė vienintelio sūnaus Gedimino Juozo Jurgio
Bučmio.
 |
| Taip atrodo J. Bučmio statytas namas šiandien. Salantiškiai jį "žaliuoju" vadina. L. Bierontaitės nuotr., 2013 |
 |
| Sovietmečiu J. Bučmio name veikė gimdymo namai ir poliklinika. Dabar čia įsikūrė salantiškių šeimos. L. Bierontaitės nuotr., 2013. |
Reikia pažymėti,
kad tarpukariu J. Bučmys aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Buvo
Salantų valsčiaus tarybos narys ir Kretingos apskrities tarybos narys. Buvo vienas
iš pirmųjų Salantų šaulių būrio kūrėjų. Tarpukariu Salantuose veikusios
smulkaus kredito draugijos, kuri buvo įsteigusi banką, buvo revizijos komisijos
narys. 1930 m. išrinktas Vytauto Didžiojo komiteto Salantų skyriaus valdybos
pirmininku, organizavo Salantų valsčiuje ir mieste Lietuvos kunigaikščio
Vytauto Didžiojo mirties 500-osioms metinėms paminėti skirtus renginius.
 |
| Provizoriaus J. Bučmio karstas išnešamas iš Salantų bažnyčios 1935 m. birželio 15 d. Ant velionio karsto padėta šaulių sąjungos uniforminė kepurė ir kardas. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo. |
Būdamas 69 metų
amžiaus J. Bučmys susirgo sunkia žarnų liga ir po sunkios operacijos mirė 1935
m. birželio 13 d. Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. Jo kūną palaidojo
Salantų parapijos klebonas kun. Juozas Mažeika Salantų (Gargždelės) parapijos
kapinių centrinėje dalyje, šalia Šv. Barboros koplyčios. Į paskutinę kelionę J.
Bučmį palydėjo giminės, visuomenė, visuomeninių organizacijų atstovai. Prie
kapo duobės kalbėjo klebonas, šaulių būrio vadas, visuomenės atstovai, laidotuvėse prakalbą sakė lietuvių kalbininkas Antanas Salys
(1902–1972). Šauliai paskutinę pagarbą atidavė šūvių salvėmis.
 |
| 1935 m. J.
Bučmio laidotuvių dalyviai prie Gargždelės kapinėse
iškastos kapo duobės. Į dešinę nuo pamokslą sakančio kunigo stovi klierikas
Maksvytis, J. Bučmio žmonos Monikos brolis, ir Salantų parapijos klebonas Stanislovas
Mažeika. Nuotrauka iš Kretingos muziejaus. |
Remiantis kraštotyrininko
J. Mickevičiaus užrašais, po provizoriaus mirties vaistinės
vedėja dirbo jo žmonos brolio Antano Maksvyčio (A. Maksvytis buvo provizorius
ir gydytojas. Baigęs medicinos ir farmacijos mokslus Maskvoje grįžo į Grūšlaukę
ir čia isteigė vaistinę. 1939 m. persikėlė į Salantus ir apsigyveno pas seserį
Moniką Bučmienę. Mirė apie 1944 m. ir buvo palaidotas Salantų kapinėse)
vyriausioji dukra Birutė Maksvytytė, kuri buvo baigusi farmacijos mokslus. 1940
m. vaistinė buvo nacionalizuota.
 |
| 1935 m. J.
Bučmio laidotuvių dalyviai šalia baigiamos užkasti velionio
kapo duobės Gargždelės kapinėse. Nuotrauka iš Kretingos muziejaus. |
 |
| Provizoriaus Jurgio Bučmio kapas Salantų (Gargždelės) kapinėse. P. Vaniuchino nuotr., 2013. |
Po vaistininko J. Bučmio mirties jo šeima dar kurį laiką gyveno
Lietuvoje, o vėliau pasitraukė į vakarus. Apie 1944
- 1949 m. jie gyveno Vokietijoje, o 1949 m. atvyko į JAV. Garsaus provizoriaus ir
visuomenės veikėjo Jurgio Bučmio sūnus Gediminas Bučmys mirė 2012 m. Klyvlende
ir buvo palaidotas Visų Sielų kapinėse.
Apie provizorių Jurgį Bučmį taip pat skaitykite Salantų aptiekos ir vaistininkai.
www.salantiskis.lt
