Namas paženklintas aktais

Šį namą Dariaus ir Girėno gatvėje paženklino du reikšmingi aktai. P. Vaniuchino nuotr., 2011.

Namą, kuris dabar stovi Dariaus ir Girėno g. 15, priešais bažnyčią, paženklino du reikšmingi Lietuvos valstybės atsikūrimo aktai.  Svarbiausias iš jų – Steigiamojo Seimo rinkimai. 1920 m. balandžio 14 - 15 dienomis šiame name vyko Steigiamojo Seimo rinkimų balsavimas. Salantų apylinkė buvo IV Telšių rinkimų apygardoje. Tarp keturiolikos kandidatų į deputatus pagal atstovavimo normas šioje apygardoje buvo išrinkta žymių Lietuvos valstybininkų – Mykolas Šleževičius, Voldemaras Vytautas Čarneckis, Mykolas Krupavičius, o iš vietinių Antanas Šilgalis, Kazys Sidabras ir kiti.

1920 m. balandžio 14 - 15 dienomis minėtame name vyko Steigiamojo Seimo rinkimų balsavimas. Nuotraukoje matosi Salantų dvaro vartų stulpai, kurie sovietmečiu buvo nugriauti. Nuotrauka iš P. Vaniuchino skaitmeninio vaizdo archyvo.

Šiame name – 1918 m. pabaigoje – 1919 m. pradžioje įvyko ir kitas aktas – buvo paskelbta Tarybų valdžia ir sudarytas jos Vykdomasis komitetas. Jo vadovai – tarp jų ir Vykdomojo komiteto pirmininkas Jurgis Būda buvo užsibrėžęs tikslą sukurti demokratinį socializmą. Tačiau ši valdžia gyvavo neilgai. Vokiečiai nuslopino naująją valdžią, o Vykdomojo komiteto pirmininką ir Tarybos vykdomojo komiteto narius išvežė į Liepoją. Iš ten kažkieno užtarimu jie buvo paleisti.

1918 m. lapkričio 15 d. Salantų darbininkų ir darbo ūkininkų tarybos pirmininko A. Balsio ir nario J. Paulausko pasirašytas atsišaukimas.

Taip atrodė namas tarpukariu kai jame veikė Salantų valsčiaus policijos nuovada. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

Be abejo, reikia pažymėti, kad iki Antrojo pasaulinio karo šiame name buvo įsikūrusi Salantų policijos nuovada ir kalėjimas. O pirmuoju Salantų valsčiaus policijos nuovados viršininku paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę buvo paskirtas Pranciškus Kungys.

Salantų valsčiaus policininkai 1923 m. rugpjūčio 23 d. Nuotrauka iš P. Vaniuchino skaitmeninio vaizdo archyvo.

www.salantiskis.lt 

Vytauto Didžiojo paveikslo sutiktuvės ir karūnavimo dienos minėjimas Salantuose

1930 m. liepos 25 d. Vytauto Didžiojo paveikslo sutiktuvės Salantuose. Šaulių sodelyje prie Nepriklausomybės paminklo ant išpuoštų iškilmių vartų šūkis skelbė: "Vytautai Didysis! Vesk mus į Vilnių!". Stepono Jonučio nuotr. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

1930 m. buvo ypatingi Lietuvoje. Visi metai buvo pavadinti Vytauto Didžiojo metais ir skirti prisiminti ir pagerbti Didįjį Lietuvos kunigaikštį Vytautą už jo nuopelnus Lietuvai, striprinant ir garsinant jos galybę, už siekį suteikti Lietuvai karalystės rangą. Šie metai buvo neatsitiktinai pasirinkti, nes kaip tik tada sukako 500 metų nuo Vytauto mirties. Visoje Lietuvoje gausu buvo renginių, iškilmių. Vinas pagrindinių renginių buvo labai plačiai išreklamuota, aprašyta Vytauto paveikslo kelionė po Lietuvą. Ši šventė neaplenkė ir Salantų. 1930 m. liepos 25 d. 15.00 val. Vytauto Didžiojo paveikslas buvo iškilmingai sutiktas Salantuose, o jau 15.30 val. išlydėtas į Mosėdį.

Dailininko Petro Rimšos sukurtas Vytauto Didžiojo paveikslas 1930 m. apkeliavo visą Lietuvą.

1930 m. liepos 25 d. Vytauto Didžiojo paveikslo sutiktuvės šaulių sodelyje. Čia susirinko didelė žmonių minia, visuomeninės organizacijos su savo vėliavomis, orkestras, choras, šaulių garbės sargyba . Stepono Jonučio nuotr. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

Kitas svarbus renginys vyko 1930 m. rugsėjo 8 d.: lygiai prieš 500 metų tada Vilniuje buvo numatytas Vytauto karūnavimas Lietuvos karaliumi, bet, kaip žinoma, neįvyko. Ta proga Salantuose buvo atidaryta nauja gatvė - Vytauto Didžiojo alėja, sujungusi Bažnyčios (dabar Dariaus ir Girėno gatvė) gatvę su šaulių sodelyje esančiu Nepriklausomybės paminklu.

1930 m. rugsėjo 8 d. Vytauto Didžiojo karūnavimo dienos minėjimas Salantuose. Stepono Jonučio nuotr. Nuotrauka iš P. Vaniuchino skaitmeninio vaizdo archyvo.

  1930 m. rugsėjo 8 d. minint Vytauto Didžiojo karūnavimo dieną buvo atidaryta nauja gatvė  - Vytauto alėja. Stepono Jonučio nuotr. Nuotrauka iš P. Vaniuchino skaitmeninio vaizdo archyvo.

Prasminga būtų, kad Salantų miesto valdžia parodytų iniciatyvą ir šią gatvelę, kuri jungia Dariaus ir Girėno gatvę su Nepriklausomybės paminklu, šiandien vėl pavadintu Vytauto Didžiojo alėja. Taip pat būtų galima atstatyti ir Gedimino stulpų vartus, kuriuos čia tarpukaryje buvo pastatę Salantų šaulių būrio nariai. P. Vaniuchino nuotr., 2011.

www.salantiskis.lt 

Variniai Prisikėlimo būgnai

Ant trijų geležies kojelių iškelti variniai katilai apvaliu dugnu, viršuje buvo aptraukti oda, o šonai puošti septyniais dvigalviais karūnuotais ereliais. Būgnus muša Jonas Žylė. P. Vaniuchino nuotr., 2004.

Salantų bažnyčios šventoriuje nuo neatmenamų laikų per Prisikėlimą pasigirsdavo mistinis būgnų dundėjimas. Tik vieną kartą metuose iš „būgnyčios“ (taip vadinama bažnyčios šventoriuje tebestovinti   1906 m. suręsta laikinoji bažnyčia) į dienos šviesą ištraukiamų šimtamečių varinių būgnų, aptemptų oda, garsai švintant Šv. Velykų sekmadieniui žadindavo Salantų parapiją skelbdami džiugią naujieną: Kristus prisikėlė. Ir taip metų metais nuo neatmenamų laikų...

Iškilmingai procesijai pajudėjus aplink bažnyčią iškart pasigirsdavo būgnų garsai, primenantys žemės drebėjimą. Bene paskutinis Salantų bažnyčios timpanus 2005 metais mušė Jonas Žylė. 
Būgnus mušdavo tam tikru ritmu. Iš pradžių būgnus mušti pradėdavo atskirais, vis tankėjančiais dūžiais, tada pereidavo prie tankesnio mušimo, kuris pamažu lėtėdavo ir galutinai mušimą užbaigdavo keliais pabaigos dūžiais.

1906 m. suręstą laikiną bažnyčią salantiškiai "būgnyčia" vadina dėl to, kad čia nuolatos buvo saugomi variniai Prisikėlimo būgnai. P. Vaniuchino nuotr., 2006.

Iš kur šie būgnai atsirado Salantų bažnyčioje, kas ir kada juos pagamino nežinia. Menotyrininkas Paulius Galaunė knygoje „Lietuvių liaudies menas“ nurodo, kad Salantų bažnyčios būgnai buvo atimti per rusų-turkų karą. Iš kur tokios žinios iki šiol lieka neaišku. Nėra abejonės, kad tokie būgnai būdavo naudojami karo žygiuose, tačiau ar Salantų bažnyčios būgnai buvo rusų-turkų karo trofėjai ar juos nukaldino vietinis kalvis istoriniais dokumentais nepavyko patvirtinti.

2011 m. Salantų parke atsitiktinai buvo atrastos surūdijusios dviejų būgnų metalinės kojelės. 2012 m. birželio 12 d. jos padovanotos Kretingos muziejui. P. Vaniuchino nuotr., 2012.

Būgno metalinės kojelės fragmentas pašalinus rūdis. P. Vaniuchino nuotr., 2012.

XVIII a. Salantų bažnyčios vizitacijų aktuose ir inventoriuose būgnai neminimi. Fragmentiškų žinių aptinkama tik XIX a. pradžios dokumentuose. 1806 m. sudarytame bažnyčios inventoriaus vario skyriuje nurodoma, kad bažnyčioje yra du nauji timpanai aptempti oda. 1830, 1831 ir 1842 metų Salantų bažnyčios vizitacijų aktų vario skyriuose nurodomi du būgnai, kurių bendras svoris yra 60 svarų. 

2011 m. Salantų parke atsitiktinai buvo atrastas vieno būgno metalinis lankas su sulankstytais dvigalviais ereliais. 2012 m. birželio 12 d. jis padovanotas Kretingos muziejui. P. Vaniuchino nuotr., 2012.

Iki šiol istoriniuose dokumentuose pavyko aptikti tik fragmentiškus faktus. Todėl tiksliai išsiaiškinti kokiu laikotarpiu Salantų bažnyčioje atsirado būgnai ir kas juos pagamino, sudėtinga. Vis dėlto reiktų manyti, kad Salantų bažnyčioje minėti būgnai atsirado XVIII a. pabaigoje arba XIX a. pradžioje.

Būgno lanką puošė septyni karūnuoti dvigalviai ereliai. Taip atrodė dvigalvis erelis iki rūdžių pašalinimo. P. Vaniuchino nuotr., 2012.

Taip atrodė dvigalvis erelis po rūdžių pašalinimo. P. Vaniuchino nuotr., 2012.

Būgnų mušimo tradicija per Prisikėlimą, gyvavusi Salantų parapijoje du šimtmečius, pasibaigė. Nepatvirtintais duomenimis (kiek man pačiam pavyko išsiaiškinti), 2005 m. du salantiškiai R.G. ir R.Z. apsvaigino alkoholiu zakristijoną Stanislovą Vaivadą, paėmė iš jo raktą nuo „būgnyčios“ ir pavogė būgnus. Varinius būgnų katilus sudraskė ir pardavė metalo supirkinėtojams, o būgnų metalinius lankus ir kojeles numetė Salantų parke. Po kiek laiko salantiškiai aptiko numestas būgnų odas prie Salanto upės sietuvos, o 2011 m. Salantų seniūnijos darbuotojai, tvarkydami miesto parką, atsitiktinai atrado surūdijusias dviejų būgnų kojeles ir vieno būgno lanką su sulankstytais dvigalviais ereliais. 
2012 m. birželio 12 d. varinių būgnų metalinės kojelės ir būgno metalinis lankas su dvigalviais ereliais padovanotas Kretingos muziejui (plačiau skaitykite čia).

www.salantiskis.lt 

1926 metai: Iš Salantų liko tik pelenai

Taip atrodė Salantų Turgaus aikštė iki 1921 m. ir 1926 m. miestelyje kilusių gaisrų. Po 1926 m. Salantų miestas buvo perplanuotas. Atvirukas su Salantų miesto centru apie 1915 m. Nuotrauka iš P. Vaniuchino skaitmeninio vaizdo archyvo.

Salantuose (Kretingos a.) birželio 7-8 d. naktį kilo didžiulis gaisras. 8 d. rytą į gaisro vietą išvyko kovai su gaisrais referentas p. Siemaška. Vakar rytą jisai sugrįžo ir suteikė žinių apie gaisro įvykį.

Kai nuvažiavęs, miestelio vietoj p. Referentas beradęs tik styrančius kaminus, griūvėsius, rusanančius nuodegulius.

Prie griūvėsių tyliai stovinėjo nukentėjusios šeimynos. Ugnis surijo 150 gyvenamųjų namų: viso 250 šeimynų paliko be pastogės. Sudegusių namų tarpe buvo 8 mūriniai namai, sinagoga, p. Bučio vandens malūnas, vartotojų bendrovė, valstybinės degtinės monopolis, žydų mokykla, klebonija ir jos trobesiai, vaistinė ir 60 krautuvių su prekėmis. Jaunas 25 metų nepilnaprotis Boruchavičius iš ugnies buvo išvestas, bet ištrūkęs iš rankų vėl metėsi į liepsnas ir dingo. Gyvulių sudegė 8 karvės, 5 kiaulės ir kiti smulkesni gyvuliai. Dingo taip pat visi apyvokos indai.

Iki 1921 m. ir 1926 m. Salantuose kilusių gaisrų, miestelio centre stovėjo mediniai namai. Pagrindinė Salantų miestelio aikštė turgaus dieną 1900 metais. Nuotrauka iš P. Vaniuchino skaitmeninio vaizdo archyvo.

Gaisras prasidėjo 12 val. naktį iš birželio 7 į 8 d. Per 10-15 minučių miestelis virto tik liepsnų jūra. Po 2.30 val. ugnis savaime aptilo, nes nebuvo kas daugiau bedega. Gaisras prasidėjo Mažojoj gėlių gatvėj Davido Šero namų ir buto antrame aukšte. Iš ten prasimušė ant stogo, persimetė į kitus namus ir apėmė vėjo blaškomos kibirkštys ir liepsnos visus aplinkinius šiaudinius ir skindelinius stogus. Namai kaip tik buvo patogiai gaisrui sustatyti, visi sukimšti be jokios tvarkos į vieną krūvą.

Priežastis – be priežiūros paliktų pirklio Šero vaikų neatsargus elgimasis su ugnimi. Pats šeimininkas tą patį vakarą buvo išvažiavęs su linais į Klaipėdą. Iš žvakės užsidegusi feranka uždegė dar likusius namie 13 ctn. Linų.

Salantų miesto (Gėlių gatvė) vaizdas po 1921 m. nudegimo. Nuotrauka iš P. Vaniuchino skaitmeninio vaizdo archyvo.

Salantai sudegė jau antru kartu. 1921 m. sudegė viena pusė, o dabar dingo jau ir antroji miestelio pusė. Iš buvusio turtingo miestelio nieko daugiau neliko, kaip tik graži mūrinė bažnyčia ir pora namų, kurie stovėjo Didž. Gėlių gatvėj užvėjoj ir buvo saugomi atbėgusių iš kaimo žmonių. Kaimiečiai labai atsidėję dirbo; lipo ant stogo su šlapiomis palomis, vandens kibirais ir kt. Jų pastangomis liko valsčiaus valdybos namas. Vienas jų iš priklausančių bažnyčiai dagančių namų išgelbėjo didelės vertės bažnytinę brangenybę, rizikuodamas savo gyvybę.

Iki 1926 m. Salantuose kilusio gaisro taip atrodė žydų sinagoga (dabar Salantų kultūros centras) Nuotrauka daryta apie 1910 metus. Nuotrauka iš P. Vaniuchino skaitmeninio vaizdo archyvo.

Salantuose jau nuo seniai yra ugnegesių komanda. Jau 1923 m. ji buvo išsirašius ugnegesių laikraštį, bet neturėdama lėšų vis dėlto negalėjo išplėsti savo veikimo. Ir dabar ugnegiasiai neturėdami įrankių negalėjo tinkamai gesinti, juoba, kai pamatė, kai jų pačių namai dega. Tada kiekvienas puolėsi savo namų gesinti. Ugnegesių stovyklos, kuri yra miestelio vidury, apdegė viena mašina, sudegė statinė ir kt. Inventorius.

Ugniagesiai iš kaimyninių miestelių (Plungės, Kretingos, Klaipėdos, Darbėnš ir kt.) negalėjo atvykti, nes nakčia niekas prie pašto įstaigos telefono nedežūruoja ir tuo būdu nebuvo galima prisišaukti pagalbos.

Po 1926 m. Salantuose kilusio gaisro žydai iškart pradėjo atstatinėti sinagogą. Nuotrauka daryta po 1926 metų. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

Apdraustų namų nedaug buvo. Referento nuomone, valst. Apdraudimo draugija nuostolių turėsianti apie 150.000 lt., o „Lietuvos“ apdraudimo draugija apie 50.000. Nuostoliai yra didžiausi.

Kadangi gaisras kilo jau naktį, kada visi miegojo, tai gyventojai buvo užklupti netikėtai, ir visi naminiai reikmenys liko ugnies žiotimis. Tais rakandais ir iš viso smulkiuoju ūkio turtu Salantai ypačiai buvo turtingi.

Gyventojų apskaičiavimu, nuostoliai siekia iki 5 milijonų litų. Žinoma, skaitantis su padegėlių psichologija, ta suma bus rodos, du kartu padidinta. Manau, kad nuostolių bus apie pustrečio milijono. Bet ir tokia suma stipriai atsilieps į ekonominį gyvenimą.

Padegėliai išvažinėjo pas gimines, pažįstamus. Jiems gelbėti susidarė 2 komitetai, viena bendra prie valsčiaus valdybos ir žydų skyrium.

Nuo lekenčių kibirkščių užsidegė stogas vieno namo Naujuose Salantuose, už pusės kilometro nuo Salantų. Laimei patys gyventojai užgesino. Gaisro metu iš Kretingos buvo atvykusi policija su ap. Policijos vadu, atvažiavo ir guodė gyventojus ir apskrities viršininkus.


www.salantiskis.lt