Tarpukario gydytojas Izaokas Perlis

Salantiškis medikas, gydytojas Izaokas Perlis (1867 - 1941). Nežinomas fotografas, apie 1940 m. Nuotraukos reverse juodo rašalo įrašas: "Taurinskaitei Onai ant atminimo 5 metų ištikimos tarnystės Gydyt. I. Perlis. Salantai, 1940 met., vasario mėn. 1 diena". Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

Salantuose tarpukario laikotarpiu būta keletas žydų gydytojų, kurie rūpinosi salantiškių sveikata. Vienas iš garsiausių buvo, kuris privačia praktika vertėsi gydytojas Izaokas Perlis (Isaak Perlis). Jis gimė 1867 m. sausio 12 d. Salantuose,  miestelėno žydo Jankelio Perlio (Yankel Perlis) šeimoje. Kaip nurodo profesorius Antanas Tyla, Isakas Perlis 1888 m. įstojo į Tartu (Estija) universiteto medicinos fakultetą ir studijas baigė 1895 metais.  Nuo 1896 m. iki 1904 m. I. Perlis apsigyveno Skuode ir čia vertėsi laisvo gydytojo praktika. Apie 1905 m. I. Perlis išvyko gyventi į Sedą ir čia iki 1913 m. vertėsi laisvo gydytojo praktika. Prasidėjus I-ajam Pasauliniam karui, gydytojas buvo mobilizuotas į Rusijos imperijos armiją ir ten gydė sužeistus karius. 1918 m. I. Perlis grįžo iš Rusijos ir apsigyveno Salantuose. Salantuose garsėjo kaip patyręs ir rūpestingas gydytojas. Vokiečiams pradėjus Salantų miestelio žydų genocidą, norėdamas išvengti smurtinės mirties, 1941 m. birželio 29 d. Izaokas Perlis nusinuodijo. Manoma, kad jis buvo palaidotas Salantų senosiose žydų kapinėse Žvainių kaime.

Gydytojas I. Perlis su rusų karininko žmona 1940 m. Nežinomas fotografas. Nuotrauka iš Kretingos muziejaus, KMF IF 4534.

Šio namo antrame aukšte (dešinėje pusėje) gyveno garsus Salantų gydytojas Izaokas Perlis. Čia jis apsigyveno 1928 m. ir gyveno iki mirties. Fotografas Steponas Jonutis, XX a. 3 dešimtmetis.  Dabar šioje vietoje stovi kitas pastatas, kuriame veikia Salantų meno mokykla. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

Gydytojas Izaokas Perlis su Rusijos imperijos karininko uniforma. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

Senosios Salantų žydų kapinės Žvainių kaime. Manoma, kad čia buvo palaidotas gydytojas Izaokas Perlis. P. Vaniuchino nuotr., 2009.

www.salantiskis.lt 

Salantų gydytojai Samuelis Zikas ir Izaokas Perlis 

Užgavėnės Salantuose anuomet ir dabar

1923 m. Užgavėnių karnavalo dalyviai Salantuose. 
Nuotrauka iš Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus bibliotekos (b.949).

Užgavėnių karnavalo dalyviai Salantuose XX a. 2-3 dešimtmetyje.
Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

Kovingai nusiteikę Salantų "žydukai" 1932 metais. 
Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

1936 m. vasario 25 d. Užgavėnių karnavalo dalyviai Salantuose prie fotografo Stepono Jonučio namo. 
Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

2010 m. vasario 16 d. Užgavėnių karnavalo dalyviai Salantuose.

 P. Vaniuchino filmuota medžiaga, 2010.

www.salantiskis.lt 

Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas Salantuose

Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas Salantuose. A. Donausko nuotr., 2001.

Užrašas ant paminklo: "1918 - 1928 / ŠVĘSDAMI / LIETUVOS / NEPRIKLAUSOMYBĖS / SUKAKTUVES, / UGDYKIME VIENYBĖS / IR TAUTOS MEILĖS / JAUSMUS. / SALANTAI"

XX a. 3 dešimtmetyje, Lietuvos šaulių sąjungos Kretingos rinktinės Salantų būrys (būrio valdybos pirmininkas P. Sarafinas), į pietus nuo bažnyčios, įsirengė sodą.  Čia 1928 m. jie pastatė Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo dešimtmečiui paminėti paminklą, o prie įėjimo į sodą pastatė Gedimino stulpų vartus. Vėliau paminklas buvo aptvertas medine tvorele.

Šaulių sode, nuolatos, per tautines ir kitas šventes iškilmingai buvo keliamos tautinės vėliavos, skambėdavo Tautiška giesmė. Šauliai čia rengdavo paradus, organizuodavo vaidinimus visuomenei.

1918 - 1928 m. Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio iškilmėms ruošti komitetas 1928 m. gegužės 15 d.. Nuotraukoje iš kairės: A. Majoras, pakviestas klebonas (A. Novodzelskis?), P. Serafinas, Jedenkaitė, V. Leilionas ir J. Paulauskas. Než. fotografas. Nuotrauka iš P. Vaniuchino skaitmeninio vaizdo archyvo.

11 metų Lietuvos Nepriklausomybės paminėjimo iškilmės 1929 m. rugsėjo 29 d. šaulių sode prie Nepriklausomybės dešimtmečio paminklo. Než. fotografas. Nuotrauka iš P. Vaniuchino skaitmeninio vaizdo archyvo.

XX a. 4 dešimtmetyje, sovietinės valdžios nurodymų, Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo dešimtmečio paminklas buvo nugriautas.

Muziejininkas A. Gapanavičius yra pasakojęs, kad statant paminklą, į pamatus buvo įmūrytą šovinio gilzė, kurioje buvo įdėtas laiškas ateities kartoms su paminklo pastatymo data, rėmėjų vardais ir kita. A. Gapanavičius tiksliai negalėjo prisiminti ar griaunant paminklą sovietų valdžia surado šią gilzę, tačiau jis pažymėjo, kad dėl to tuo metu labia išgyveno tarpukario fotografas, salantiškis Bronislovas Gluškovas, kuris buvo pasirašęs tame laiške. 

Prie įėjimo į šaulių sodą buvo pastatyti Gedimino stulpų vartai. Manoma, kad ši nuotrauka daryta minint Lietuvos prezidento Antano Smetonos 60 metų amžiaus sukaktuves arba jo paties belaukiant. Než. fotografas. XX a. 3 deš. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

Tarybiniais metais Gedimino stulpų vartai buvo nugriauti. Reikia tikėti, kad galbūt kada nors salantiškiai imsis iniciatyvos ir atstatys vartus kaip 1989 m. atstatė Nepriklausomybės dešimtmečio paminklą. P. Vaniuchino nuotr., 2011.

1931 m. gegužės 21 d. darbai Šaulių sode prie Nepriklausomybės dešimtmečio paminklo. Fotografas Steponas Jonutis. Nuotrauka iš P. Vaniuchino skaitmeninio vaizdo archyvo.

Grupinis portretas Šaulių sode prie Nepriklausomybės dešimtmečio paminklo Salantuose.  Než. fotografas. XX a. 3 deš. Nuotrauka iš Salantų gimnazijos muziejaus.

Vaikai prie Nepriklausomybės dešimtmečio paminklo. Než. fotografas. XX a. 3 deš. pab. - 4 deš. pr.
Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

Salantiškės prie Nepriklausomybės dešimtmečio paminklo apie 1947 m. Než. fotografas. 
Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

Atgavus Nepriklausomybę, Salantų sąjūdžio grupė nusprendė autentiškai atstatyti Nepriklausomybės paminklą. Matyt buvo žinoma, kad paminklas nebuvo visiškai sunaikintas. Dvi paminklo dalys, ilgus metus, kruopščiai buvo saugomos salantiškių. Viršutiniąją dalį, taip vadinamą obeliską, savo sodyboje (Žemaitės g.) saugojo A. Donėla. Viduriniąją paminklo dalį saugojo tautodailininkas P. Kalenda šalia savo namelio. Ilgus metus niekas net neitarė, kad garsioji P. Kalendos sukurta skulptūra “Palangos Juzė” stovėjo ant kruopščiai užmaskuoto Nepriklausomybės paminklo vidurinės dalies. Paminklas buvo nusuktas nuo žiūrovų, o paminkle iškaltas Šaulių sąjungos ženklas (Jogailaičių kryžius) buvo užbetonuotas. Spėjama, kad apatinė paminklo dalis buvo suskaldyta. Tad ją naujai padarė skulptorius V. Orvidas.

1989 m. vasario 16 d., po šv. Mišių Salantų bažnyčioje, iškilminga eisena pajudėjo prie atstatyto Nepriklausomybės dešimtmečio paminklo. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

1989 m. vasario 16 d. buvo iškilmingai atidengtas ir pašventintas atstatytas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

Paminklas buvo atstatytas 1989 m. vasario 16 – osios iškilmėms. Atstatymo darbuose dirbo Sąjudžio grupės nariai: V. Butkus, J. Budrys, R. Kvasas, J. Lekstutis, V. Orvidas, A . Mikitiejevas, S. Lukoševičius, L. Ruginis, A. Pocius ir kiti.

1918 - 1928 m. Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas Salantuose. R. Nagienės nuotr., 2007.

www.salantiskis.lt