Dvaro sodybos fragmentai bus įtraukti į Salantų vietovės teritoriją (17104)

Salantų miesto istorinė dalis yra įrašyta į LR Nekilnojamų kultūros vertybių registrą (unikalus kodas registre 17104, senas kodas UV35). Įrašytoje teritorijoje yra vertingosios savybės: gatvių tinklas, aikštės planas ir tūrinė erdvinė kompozicija, kapitalinio užstatymo fragmentai, kurios datuojamos XVI a., XVI a. II p.- XIX a., XIX a. pr.- XX a. pr.. Šiai Salantų miesto vietovei yra nustatyta apsaugos zona. Dėl neaiškių priežaščių buvusi Salantų dvaro sodyba (adresas: Dariaus ir Girėno g. 20, Salantai, Kretingos r. sav.) ir iki šiol išlikę dvaro fragmentai į šią vietovę nepateko.

Salantų dvaro sodybos fragmentai bus įtraukti į Salantų vietovės (17104) apskaitos dokumentaciją. Nuotraukoje: buvusio Salantų dvaro ponų namų rūsiuose. D. Šypalio nuotr., 2012.

Salantų dvaro pastatai buvo nugriauti tarpukaryje, o sovietmečiu dvaro rūmų vietoje iškilo Salantų internatinės mokyklos (vėliau reorganizuotas i specialiąją mokyklą) pastatas. Dalis, buvusios Salantų dvaro sodybos, teritorijos iki 2010 m. priklausė Salantų specialiajai mokyklai (ši mokykla, LR Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 882 ir LR Švietimo ir mokslo ministro 2010 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-1113 buvo likviduota). 2010 m. rugpjūčio mėn. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu, Kretingos rajono savivaldybė nuosavybėn perėmė likviduojamos Salantų specialiosios mokyklos pastatą ir kitą mokyklos turtą.

Raudona brūkšnine linija pažymėta Salantų miesto istorinė dalis, kuri yra įrašyta į LR Nekilnojamų kultūros vertybių registrą (17104) ir jai suteikta teisinė apsauga. Balta rodyklė žymi buvusio Salantų dvaro vietą, kurioje iki šiol išlikę dvaro fragmentai. Dėl neaiškių priežaščių ši vieta į Salantų miesto istorinės dalies (17104) vietovę nepateko. 2013 balandžio 2 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio nutarimu rengiant Salantų vietovės (17104) apskaitos dokumentaciją Salantų dvaro sodybos fragmentai bus įtraukti į vietovės teritoriją bei bus įvardintos šios vietovės vertingosios savybės.

Už buvusios mokyklos pagrindinio pastato randasi kitas pagalbinis mokyklai priklausęs pastatas, kuris iškilo taip pat sovietmečiu. Šis pastatas buvo pastatytas ant buvusių Salantų dvaro rūmų pamatų ir rūsių. Iki šių dienų minėti rūsiai gerai išsilaikė ir yra pakankamai geros būklės. Tai yra buvusios Salantų dvaro sodybos, kurią valdė garsios LDK didikų Vainų, Gorskių ir Oginskių giminės, fragmentas. Tačiau iki šiol nei Kultūros paveldo departamento specialistai, nei Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininkas, nei Salantų miesto seniūnija nesidomėjo ir nesiėmė visiškai jokių veiksmų, kad buvusioje Salantų dvaro sadyboje būtų nustatyti išlikę dvaro fragmentai, nustatyta jiems apsaugos zona ir suteikta teisinė apsauga. Niekas nereiškė jokio susirūpinimo, kad Salantų dvaro sodybos fragmentai būtų išsaugoti ateities kartoms. Matyt tai kam nors labai naudinga. Juk kaip sakoma jei nekilnojamas daiktas nepatenka į LR Kultūros vertybių registrą ir jam nėra nustatyta apsaugos zona jį yra paprasčiau valdyti ir juo disponuoti. 

Kadaise po dvaro kiemą vaikščiojo ponai. Sovietmečiu pastačius internatinę mokyklą, dvaro kieme buvo įrengta mokyklos auklėtinių žaidimų aikštelė. P. Vaniuchino nuotr., 2012.

Lietuvos kultūros paveldo organizacijos vardu 2011 m. sausio 31 d. raštu kreipiausi į Kultūros pavedo departamentą prie LR Kultūros ministerijos, kad būtų įgalioti ir įpareigoti Kultūros paveldo departamento specialistai ir atsakingos institucijos, kad buvusioje Salantų dvaro sodybos teritorijoje būtų atlikti tyrimai, nustatyta dvaro padėtis pagal tikslias GPS kordinates, sudaryta sodybos teritorijos schema, atlika fotofiksacija,  nustatytas dvaro sodybos datavimas ir kad dvaro sodyba būtų pripažintita kaip kultūros vertybė ir įtraukta į apskaitą. Šis laiškas taip pat buvo išsiųstas tuometiniam LR Kutūros ministrui p. Arūnui Gelūnui, Kultūros paveldo centro direktoriui p. Vilgilijui Kačinskui, Kretingos rajono savivaldybės merui p. Juozui Mažeikai, Salantų miesto seniūnui p. Kazimierui Galdikui, Salantų regioninio parko direkcijos direktoriu p. Modestui Šečkui.

Laikas bėgo ir jokio atsakymo. 2012 m. balandžio 17 d. pakartotinai kreipiausi į Kultūros pavedo departamentą dėl buvusio Salantų dvaro, pareikšdamas, kad iki šiol iš departamento negavau jokios informacijos apie pradėtus ar atliktus darbus susijus su buvusia Salantų dvaro sodyba. Ir štai daugiau nei po metų atsakymas. 2012 m. gegužės 2 d. raštu Nr. (1413) 2-1376 “Dėl Salantų dvaro sodybos fragmentų įrašymo į kultūros vertybių registrą” Kultūros pavedo departamentas atsiprašė, kad nebuvo imtasi priemonių po mūsų pirmojo kreipimosi nurodydamas, kad kovo mėnesį buvo pertvarkyta Departamento struktūra, Apskaitos skyrius, atsakingas už Kultūros vertybių apskaitą, buvo pertvarkytas į du skyrius, jo vedėjas atleistas, todėl neturėjo galimybės pareikalauti atsakomybės iš laiku neatlikusių savo pareigų valdininkų. Taip pat informavo, kad Kultūros paveldo departamentas pavedė Kultūros paveldo centrui pateikti reikalingą apskaitos dokumentaciją dėl Salantų dvaro sodybos fragmentų įrašymo į Kultūros vertybių registrą. Gavus apskaitos dokumentaciją ji bus perduota Kultūros paveldo departamento nekilnojamo kultūros paveldo tarybai, kuri sprendžia dėl įrašymo ar neįrašymo į Kultūros vertybių registrą.

Kultūros paveldo departamento 2012 m. gegužės 2 d. raštas Nr. (1413) 2-1376 “Dėl Salantų dvaro sodybos fragmentų įrašymo į kultūros vertybių registrą”.

2012 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 01/2012-01 ”Dėl Salantų dvaro sodybos fragmentų” vėl pakartotinai kreipiausi į Kultūros paveldo departamentą ir LR Kultūros ministrą. 

Po daugiau nei dviejų metų, tikslas iš dalies buvo pasiektas. Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2013 m. balandžio 2 d. posėdžio darbotvarkėje buvo įtrauktas klausimas dėl Salantų dvaro sodybos fragmentų (36673), susidedančių iš: rūsio (36674), parko fragmentų (36675), paminklo Nepriklausomybės dešimtmečiui (36706), esančių M. Valančiaus g. 13A, Dariaus ir Girėno g. 20, Salantuose, Kretingos raj. įrašymo į Kultūros vertybių registrą. 

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje buvo nutarta (protokolo Nr. VT-26): Salantų dvaro sodybos fragmentams nesuteikti teisinės apsaugos ir neįrašyti jų į Kultūros vertybių registrą. Rengiant Salantų vietovės (17104) apskaitos dokumentaciją Salantų dvaro sodybos fragmentus įtraukti į vietovės teritoriją bei įvardinti šios vietovės vertingąja savybe. 

2013-04-04 Kultūros paveldo departamento raštas Lietuvos kultūros paveldo organizacijai

Nors Salantų dvaro sodybos fragmentai nebus atskirai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, tačiau jie bus įtraukti į Salantų vietovės teritoriją (unikalus kodas 17104), kuri jau yra Kultūros verybių registre ir jai taikoma apsaugos zona. Nors ir iš dallies, tačiau tikslas pasiektas. 

Kultūros paveldo departamento I-osios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio protokolas dėl Salantų dvaro fragmentų.

Salantų dvaro sodybos fragmentus yra būtina išsaugoti ateities kartoms, bet tai yra ne vien tik mano asmeninis reikalas. Tuo turėtų pasirūpinti Salantų miesto seniūnija ir Salantų miesto bendruomenė.
Plačiau apie Salantų dvarą skaitykite čia. 

 

www.salantiskis.lt 

Salantų vaistininkas ir visuomenės veikėjas Jurgis Bučmys

Provizorius, visuomenės veikėjas Jurgis Bučmys

Yra žinoma, kad vaistinė Salantuose jau veikė XIX a. antroje pusėje. Vieni šaltiniai nurodo, kad pirmoji vaistinė buvo įsteigta 1868 m., kiti nurodo, kad 1871 m. Salantuose vaistinė jau veikė. Tačiau kur ji veikė ir kas buvo pirmosios Salantų vaistinės steigėjas ir savininkas iki šiol lieka neaišku. Tikėtina, kad tai buvo žydų kilmės vaistininkas.

Iki I-ojo Pasaulinio karo Salantų vaistinės savininkas buvo J. Urbonas. Vienas žinomiausių Salantų vaistininkų buvo provizorius Jurgis Bučmys, kuris garsėjo ne tik kaip patyręs ir geras vaistininkas, bet kaip ir visuomenės veikėjas.

Namas Sausdravų  (Kretingos r.) kaime, kuriame gimė ir užaugo Jurgis Bučmys. Rolando Bučmio nuotr., apie 1983. 

Mato ir Liudos Bučmių sūnus Jurgis gimė apie 1865 m. Sausdravų kaime, Darbėnų valsčiuje. Studijavo farmaciją Sankt Peterburge. Remiantis kraštotyrininko Juozo Mickevičiaus (1900-1984) surinkta ir užrašyta medžiaga, kuri saugoma Kretingos muziejuje, J. Bučmys Salantų vaistinės savininku buvo nuo 1910 metų. J. Mickevičius šias datas nurodė remiantis J. Bučmio vaistinėje išrašytais receptais. Tačiau 1908 m. korespondencijoje nurodoma, kad darbėniškis J. Bučmys 1908 m. pavasarį nusipirko aptieką (vaistinę) Salantuose.

Po to kai 1926 m. Salantuose sudegė J. Bučmio namas su vaistine, provizorius pradėjo naujo namo statybą Plungės (dabar Žemaitės g. 4) gatvėje. Nuotraukoje: dešinėje pusėje stovi Jurgis Bučmys, o kairėje pusėje sėdi jo žmona Monika Maksvytytė-Bučmienė ir šalia jos stovi sūnus Gediminas Juozapas Jurgis Bučmys. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

1926 m. Salantuose kilus gaisrui, namas ir jame veikusi vaistinė sudegė, tačiau vaistinės turtas buvo išgelbėtas ir perkeltas į gretimą namą. Po gaisro J. Bučmys pasistatė naują namą, kurioje ir toliau veikė jo vaistinė Plungės (dabar Žemaitės g. 4) gatvėje. 

Prie baigiamo statyti J. Bučmio vaistinės ir gyvenamo pastato Salantuose (dabar Žemaitės g. 4) stovi statybininkai ir vaistininkas viduryje (šeštas iš kairės). Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

1926 m. provizoriaus J. Bučmio vaistinėje išrašyta sąskaita su jo parašu.

J. Bučmys buvo vedęs Moniką Maksvytytę, kuri užaugo Bajoralių kaime pasiturinčių ūkininkų šeimoje. 1922 m. jiedu susilaukė vienintelio sūnaus Gedimino Juozo Jurgio Bučmio.  

Taip atrodo J. Bučmio statytas namas šiandien. Salantiškiai jį "žaliuoju" vadina. L. Bierontaitės nuotr., 2013

Sovietmečiu J. Bučmio name veikė gimdymo namai ir poliklinika. Dabar čia įsikūrė salantiškių šeimos. L. Bierontaitės nuotr., 2013.

Reikia pažymėti, kad tarpukariu J. Bučmys aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Buvo Salantų valsčiaus tarybos narys ir Kretingos apskrities tarybos narys. Buvo vienas iš pirmųjų Salantų šaulių būrio kūrėjų. Tarpukariu Salantuose veikusios smulkaus kredito draugijos, kuri buvo įsteigusi banką, buvo revizijos komisijos narys. 1930 m. išrinktas Vytauto Didžiojo komiteto Salantų skyriaus valdybos pirmininku, organizavo Salantų valsčiuje ir mieste Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo mirties 500-osioms metinėms paminėti skirtus renginius.

Provizoriaus J. Bučmio karstas išnešamas iš Salantų bažnyčios 1935 m. birželio 15 d. Ant velionio karsto padėta šaulių sąjungos uniforminė kepurė ir kardas. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

Būdamas 69 metų amžiaus J. Bučmys susirgo sunkia žarnų liga ir po sunkios operacijos mirė 1935 m. birželio 13 d. Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. Jo kūną palaidojo Salantų parapijos klebonas kun. Juozas Mažeika Salantų (Gargždelės) parapijos kapinių centrinėje dalyje, šalia Šv. Barboros koplyčios. Į paskutinę kelionę J. Bučmį palydėjo giminės, visuomenė, visuomeninių organizacijų atstovai. Prie kapo duobės kalbėjo klebonas, šaulių būrio vadas, visuomenės atstovai, laidotuvėse prakalbą sakė lietuvių kalbininkas Antanas Salys (1902–1972). Šauliai paskutinę pagarbą atidavė šūvių salvėmis.

1935 m. J. Bučmio laidotuvių dalyviai prie Gargždelės kapinėse iškastos kapo duobės. Į dešinę nuo pamokslą sakančio kunigo stovi klierikas Maksvytis, J. Bučmio žmonos Monikos brolis, ir Salantų parapijos klebonas Stanislovas Mažeika. Nuotrauka iš Kretingos muziejaus.

Remiantis kraštotyrininko J. Mickevičiaus užrašais, po provizoriaus mirties vaistinės vedėja dirbo jo žmonos brolio Antano Maksvyčio (A. Maksvytis buvo provizorius ir gydytojas. Baigęs medicinos ir farmacijos mokslus Maskvoje grįžo į Grūšlaukę ir čia isteigė vaistinę. 1939 m. persikėlė į Salantus ir apsigyveno pas seserį Moniką Bučmienę. Mirė apie 1944 m. ir buvo palaidotas Salantų kapinėse) vyriausioji dukra Birutė Maksvytytė, kuri buvo baigusi farmacijos mokslus. 1940 m. vaistinė buvo nacionalizuota.

1935 m. J. Bučmio laidotuvių dalyviai šalia baigiamos užkasti velionio kapo duobės Gargždelės kapinėse. Nuotrauka iš Kretingos muziejaus.

Provizoriaus Jurgio Bučmio kapas Salantų (Gargždelės) kapinėse. P. Vaniuchino nuotr., 2013.

Po vaistininko J. Bučmio mirties jo šeima dar kurį laiką gyveno Lietuvoje, o vėliau pasitraukė į vakarus. Apie 1944 - 1949 m. jie gyveno Vokietijoje, o 1949 m. atvyko į JAV. Garsaus provizoriaus ir visuomenės veikėjo Jurgio Bučmio sūnus Gediminas Bučmys mirė 2012 m. Klyvlende ir buvo palaidotas Visų Sielų kapinėse. 

Apie provizorių Jurgį Bučmį taip pat skaitykite Salantų aptiekos ir vaistininkai.

www.salantiskis.lt