Salantai – unikalus, senas ir garbingą istoriją menantis miestas, įsikūręs abipus Salanto upės, šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje. Salantai žinomi nuo XVI a. Pirmą kartą paminėti 1556 metais kaip Skilandžių dvaras, o apie 1638 - 1640 m. Skilandžiai pradėti vadinti Salantais.
Šio tinklaraščio tikslas – plačiau supažindinti visuomenę su Salantų praeitimi virtualioje erdvėje. Mūsų tinklaraštyje, Jūs galėsite susipažinti su turtinga miesto praeitimi, sužinoti apie čia gyvavusias ilgaamžes tradicijas ir papročius, apie čia gimusius, gyvenusius ir dirbusius žymius žmonės, lankytinas vietas, kultūros paveldą. Čia rasite ir nuotraukų, kuriose įamžinti senieji iki šiol mažai kam matyti Salantų miesto vaizdai ir žmonės. Jos iškalbios Salantų praeities ir istorijos liudytojos, dar vienas savitas miesto istorijos dokumentinis šaltinis.
Tikimės, kad tinklaraštyje pateikta informacija, kuri bus nuolat pildoma ir atnaujinama, bus įdomi ir naudinga ne tik salantiškiams, bet ir tiems, kurie domisi Salantų ir Žemaitijos praeitimi.


www.salantiskis.lt

2012-07-19

Alekso Gapanavičiaus muziejus Salantuose


Aleksas Gapanavičius (1919 - 1998). Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Alekso Gapanavičiaus kraštotyros muziejus veikė jo privačiame name, S. Nėries gatvėje 7. Oficialiai veikė nuo 1968 m. Muziejaus šeimininko surinkta ekspozicija apėmė laikotarpį nuo akmens amžiaus iki šių dienų: tai akmeniniai kirvukai, ietigaliai, rasti Salantų upės slėnyje, X-XII a. daiktai iš Imbarės piliakalnio, dideli žibintų, lygintuvų rinkiniai, naginės, klumpės ir kita. Muziejuje daug vietos skirta liaudies menui, šiuolaikinei dailei. Jo namuose-muziejuje – senoji mūsų kultūros kalba. Čia gyvavo daiktuose įkūnyta mūsų praeitis. Kiekvienas daiktelis turėjo savo nepakartojamą istoriją, kiekvienas buvo savaip gyvas jį atradusiam, išsaugojusiam šeimininkui. Pats A. Gapanavičius ilgus metus dirbo "Kultūros baruose", jis įvairiems renginiams piešdavo afišas. Salantų rajono laikraščiui „Stalino vėliava“, kuris ėjo iki pat 1959 metų pabaigos, piešdavo rubrikas. A.Gapanavičius, prieš mirtį, muziejų pagal testamentą paliko savo dukterims. Deja, po jo mirties muziejus nebuvo išsaugotas ir buvo išardytas...

Aleksas Gapanavičius savo muziejuje su žurnaliste Genovaite Paulikaite. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
1998 m. vasario 16 d. Aleksas Gapanavičius savo muziejuje prie I ir II Pasaulio karų eksponatų. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
1998 m. vasario 16 d. Aleksas Gapanavičius savo muziejuje prie medžioklės trofėjų ir archeologinių iškasenų iš Imbarės piliakalnio. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo. 
1998 m. vasario 16 d. Aleksas Gapanavičius savo muziejaus antrame kambaryje. Čia buvo eksponuojami kaltiniai kryžiai, šventųjų statulėlės,  tapyti paveikslai, vietos meistrų sukurtos medžio skulptūros ir kita. Šiame kambaryje buvo eksponuojamos L.D.K virtuvininko Stanislovo Vainos antkapinės plokštės fragmentai. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.


Autorius: Data: 7/19/2012

2012-07-18

Salantų vaizdų kaita. II dalis.


Antroje dalyje kviečiu susipažinti su Dariaus ir Girėno g. 5 stovinčiu pastatu. Tarpukariu čia veikė Salantų vartotojų bendrovė, vėliau - Salantų vartotojų kooperatyvas. 
1936 m. pastato Bažnyčios gatvėje (dabar Dariaus ir Girėno g. 5) statyba. Nuotrauka iš Kretingos muziejaus fondo.

Sovietmečiu šiame pastate veikė Salantų vartotojų kooperatyvas, kuris 1996 m. bankrutavo. Paskutiniais kooperatyvo gyvavimo metais pirmame pastato aukšte veikė gatavų rūbų, antrame trikotažo parduotuvės. Trečiame namo aukštė buvo įsikūrusi kooperatyvo administracija. Ritos Nagienės nuotr., 2004.
Ant Dariaus ir Girėno g. 5 pastato sienos matosi užrašai, kuriuos tarpukariu padarė salantiškis fotografas Bronislovas Gluškovas (1905 - 1945). Ritos Nagienė nuotr., 2004.
1996 m. bankrutavus Salantų vartotojų kooperatyvui, šį pastatą įsigijo salantiškė verslininkė Dalia Sungailienė. Vėliau pastatą pardavė. Šiandien čia veikia UAB "Rasveta" statybinių medžiagų, ūkinių ir namų apyvokos prekių parduotuvė. P. Vaniuchino nuotr., 2012.

Salantų vaizdų kaita. I dalis. 



Autorius: Data: 7/18/2012

2012-07-13

Mansarijos kalnas


Mansarijos kalnas. P. Vaniuchino nuotr., 2011.
Kad ir kaip ten bebūtų, bet Mansarijos kalnas yra neatsiejama Salantų miesto dalis.  Nuo kalno atsiveria puikus vaizdas į Salantą, Dvaralį... Šis kalnas pavadinimą gavo neatsitiktinai, tačiau tikrai nedaugelis žino jo pavadinimo kilmę.

Ant Mansarijos kalno stovėjo Salantų parapijai priklausę pastatai. XX a. pirmos pusės nuotrauka. Nuotrauka iš Romualdo Beniušio vaizdo archyvo.
Visų pirmiausia mums reikėtų nusikelti į XVII a. ir pasakojimą pradėti nuo čia. Tuo metu Salantų dvarą kaip paveldėtą turtą valdė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės virtuvininkas, Palangos ir Plungės seniūnas, Gandingos tijūnas Stanislovas Vaina ir jo žmona Elžbieta Krišpin – Kiršenšteinova Vainienė. 1646 m. sausio 27 d. jiedu prie Salantų bažnyčios įsteigė keturias mansijonarijas ir keturiems kunigams mansijonarams paskyrė išlaikymą bei pažadėjo jiems pastatyti tinkamus namus, kad jie Salantų bažnyčioje kasdien melstų maldas Švč. Mergelės Marijos garbei (Cursus Beatisimae Virginis Mariae – aut. past.). Tuo pačiu metu Vainos įsteigė Palangos altariją ir altaristui taip pat paskyrė išlaikymą. 

Ant Mansarijos kalno stovėjo parapijos prieglauda. Salantiškiai ją "ubagynu" vadindavo. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Reikia pažymėti, kad nuo tada iki XIX a. vidurio nuolatos Salantuose gyveno šeši - septyni kunigai. 1806 ir 1827 metų vizitacijos aktuose pažymėta, kad čia gyvena kunigas klebonas, keturi kunigai mansijonarai ir 2 kunigai altaristai, o jau 1850 m. vizitacijos akte paminėti tik penki: kunigas klebonas, du kunigai vikarai ir du kunigai altaristai.

"Ubagynas" stovėjęs ant Masarijos kalno iki mūsų dienų neišliko. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Salantų klebonas gyveno klebonijoje, du kunigai altaristai gyveno altarijose, o kunigai mansijonarai gyveno mansijonarijoje. Kaip nurodoma Salantų bažnyčios vizitacijų aktuose mansijonarija stovejo už bažnyčios ant kalno. Būtent nuo namsijonarų ir mansijonarijos ir kilo kalno pavadinimas. Vėliau salantiškiai šią vietą tiesiog Mansarija pradėjo vadinti.

Mansarijos kalno papėdėje kažkada buvo daržai. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.


Autorius: Data: 7/13/2012

Salantų vaizdų kaita. I dalis.


Smagu prisiminti savo miesto istoriją, kadaise įamžintą pirmųjų fotografų – Stepono Jonučio ir Bronislovo Gluškovo – žemai lenkiame jiems galvas.
Savo archyve radau pluoštelį nuotraukų, kurias norėjau parodyti tinklaraštyje, kokie Salantai buvo anuomet ir kaip atrodo dabar.  Nusprendžiau įkelti sugretintas nuotraukas su miesto vaizdais, t. y. kaip atrodė seniau ir ką matome XXI amžiuje, kokie pokyčiai įvyko per keletą dešimtmečių  konkrečioje vietoje. Pirmoje dalyje kviečiu susipažinti su Turgaus aikšte, konkrečiai su vieta, kurioje šiandien stovi Salantų meno mokyklos (Turgaus aikštė 15) pastatas. 

Apie 1928 m. statytuose ir sujungtuose namuose veikė D. Movšovičienės geležies parduotuvė, namo antrame aukšte gyveno garsus to meto Salantų gydytojas Isakas Perlis (1867 - 1941), kitame name veikė arbatinė ir kepykla, S. Florenco odų parduotuvė. Stepono Jonučio nuotr., 1938. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
XX a. trečias dešimtmetis. Religinė procesija Turgaus aikštėje. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
XX a. trečias dešimtmetis. Religinė procesija Turgaus aikštėje. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

1953 m. lapkričio 7 d. sovietinė demonstracija miesto aikštėje. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Tarpukaryje statyti namai sovietmečiu buvo nugriauti ir pastatytas naujas pastatas, kuriame įsikūrė Salantų darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas, Imbarės apylinkės centras ir milicijos skyrius. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

1993 m. gegužės 6 d. Kretingos rajono valdybos sprendimu, Kretingos vaikų muzikos ir dailės mokyklos Salantų filialo pagrindu įkuriama savarankiška Kretingos rajono Salantų meno mokykla.  1994 m. mokykla išsikėlė į buvusį miesto vykdomojo komiteto pastatą Turgaus aikštėje. Nuotrauka iš P. Vaniuchino skaitmeninio vaizdo archyvo.
2010 m. po Parcinkulės atlaidų žmonių minia keliauja per Turgaus aikštę prie sankryžos, kur susikerta Salantai-Plateliai ir Skuodas-Plungė keliai. Čia salantiškis Kazimieras Daukša pastatė akmeninį 6 metrų aukščio kryžių, kurį pašventino Salantų parapijos klebonas Petras Smilgys. Almos Preibienės nuotr., 2010.


Autorius: Data: 7/13/2012
Užsisakykite: Pranešimai (Atom)