 |
| Aleksas Gapanavičius (1919 - 1998). Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo. |
Alekso
Gapanavičiaus kraštotyros muziejus veikė jo privačiame name, S. Nėries gatvėje
7. Oficialiai veikė nuo 1968 m. Muziejaus šeimininko surinkta ekspozicija apėmė
laikotarpį nuo akmens amžiaus iki šių dienų: tai akmeniniai kirvukai,
ietigaliai, rasti Salantų upės slėnyje, X-XII a. daiktai iš Imbarės
piliakalnio, dideli žibintų, lygintuvų rinkiniai, naginės, klumpės ir kita.
Muziejuje daug vietos skirta liaudies menui, šiuolaikinei dailei. Jo
namuose-muziejuje – senoji mūsų kultūros kalba. Čia gyvavo daiktuose įkūnyta
mūsų praeitis. Kiekvienas daiktelis turėjo savo nepakartojamą istoriją,
kiekvienas buvo savaip gyvas jį atradusiam, išsaugojusiam šeimininkui. Pats A.
Gapanavičius ilgus metus dirbo "Kultūros baruose", jis įvairiems renginiams
piešdavo afišas. Salantų rajono laikraščiui „Stalino vėliava“, kuris ėjo iki
pat 1959 metų pabaigos, piešdavo rubrikas. A.Gapanavičius, prieš mirtį, muziejų
pagal testamentą paliko savo dukterims. Deja, po jo mirties muziejus nebuvo
išsaugotas ir buvo išardytas...
 |
| Aleksas Gapanavičius savo muziejuje su žurnaliste Genovaite Paulikaite. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo. |
|
 |
| 1998 m. vasario 16 d. Aleksas Gapanavičius savo muziejuje prie I ir II Pasaulio karų eksponatų. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo. |
|
 |
| 1998 m. vasario 16 d. Aleksas Gapanavičius savo
muziejuje prie medžioklės trofėjų ir archeologinių iškasenų iš Imbarės piliakalnio. Nuotrauka iš P.
Vaniuchino vaizdo archyvo. | |
 |
1998 m. vasario 16 d. Aleksas Gapanavičius savo
muziejaus antrame kambaryje. Čia buvo eksponuojami kaltiniai kryžiai, šventųjų statulėlės, tapyti paveikslai, vietos meistrų sukurtos medžio skulptūros ir kita. Šiame kambaryje buvo eksponuojamos L.D.K virtuvininko Stanislovo Vainos antkapinės plokštės fragmentai. Nuotrauka iš P.
Vaniuchino vaizdo archyvo.
|
