Akmuo šventoriaus tvoroje

Akmuo Salantų bažnyčios šventoriaus tvoroje su jos statybos metais ir fundatoriaus inicialais. P. Vaniuchino nuotr., 2006.

Tikriausiai dažnas yra atkreipęs dėmesį į akmenį su iškalta data ir raidėmis Salantų bažnyčios šventoriaus tvoroje. Tačiau tikriausiai nedaugelis žino ką tai reiškia. Akmenyje, kuris įmūrytas bažnyčios tvoroje, kairėje pusėje, einant į šventorių pro vartus, iškalta: “1880 R. F.X.K.B.”.

Taigi, senosios Salantų bažnyčios šventorius, XVIII a.  buvo atvertas lentomis, tai liudija iki šiol išlikę dokumentai. 1830, 1831 ir 1842 metų vizitacijos aktuose nurodyta, kad bažnyčia ir šventorius, Salantų ir Grūšlaukės dvarininkų pastangomis, aptverti akmenų (kamienia żywego) tvora. Tai greičiausiai buvo tik sukrautų akmenų tvora. O jau 1850 m. vizitacijos akte nurodyta, kad bažnyčios šventorius iš visų pusių apmūrytas.

Pagal akmenyje iškaltą data išeitų, kad šventorius buvo aptvertas akmenų mūro tvora tik 1880 metais. Tačiau kaip matome, XIX a. vidurio Salantų bažnyčios vizitacijos aktai liudija visai ką kitą. Pagal turimus duomenis reiktų manyti, kad 1880 m. Salantų bažnyčios šventoriaus tvora greičiausiai buvo perstatyta ir apie tai liudija iškalta data. O pagal iškaltas raides išeitų, kad tos tvoros fundatorius buvo ilgametis Salantų parapijos klebonas Kazimieras Bielskis. Akmenyje iškalta data ir raidės apie tai byloja: “1880 R. F.X.K.B.” (1880 metai. Fundatorius kunigas Kazimieras Bielskis).

Nereikia manyti, kad dabartinė šventoriaus tvora iki mūsų dienų visiškai nepakito. Statant naują bažnyčią (dabartinę), šventorius buvo gerokai išplėstas, o tvora prailginta. Iš anų laikų tvoroje liko tik įmūrytas akmuo, kuris traukia visų praeivių dėmesį. 

Kazimiero Bielskio paminklas Salantų (Gargždelės) kapinėse. 1854 - 1888 m. ilgametis Salantų klebonas kun. Kazimieras Bielskis (1818 02 20 (03 03) – 1888 11 20 (12 02). Kilęs iš Tryškių parapijos bajorų. 1837 m. įstojo  į Varnių kunigų seminarija. Kunigu išventintas 1841 m. rugsėjo 20 ( spalio 2 d.). Buvo Pamituvio (Stakių) vikaras, 1843 – 1847 m. Veliuonos vikaras, 1848 – 1854 m. Stakių kuratas. Iš ten perkeltas į Salantus. Čia išbuvo iki mirties. P. Vaniuchino nuotr., 2006.

Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius savo kūrinyje “Palangos Juzė”, rašydamas apie Salantus, paminėjo ir tuometį Salantų parapijos kleboną Kazimierą Bielskį. Jis rašė: „ <...> Atėjus nedėlios dienai, keliavom į Salantus. Pirmą kartą amžiuj savo buvau tame miestelyje; kiek tame yra namų, nenuskaičiau. Rodos man, kad tiktai daugesniai esant žydų, kaip katalikų. Bajorų ir maskolių ne vien miestelyj, bet ir parakvijoj, turinčioj 8050 dūšių, sakė būtinai nesant.

Sumą laikė kunigas Staškauskis,  pamokslą sakė probaščius Kazimieras Bielskis, vyras nebe jaunas, žilas, bet didžiai iššaukiąs. Žmonių priėjo pilna bažnyčia; vyriški buvo apsidarę su kailiniais ar su pilkomis milo sermėgomis, siūtomis su liemeniu. Seni turėjo kepures lenktinėles su avikailio pakutromis. Jauni – apvalias, ant viršų platesnes, it duonos kepaliukas, su šikšnos priekakčiu. Visi apsiavę su batais, bet tuos dėvėjo lig išeidamys iš bažnyčios. Išėję vasarą, eina basi namon, šaltame lauke aunasi su naginėmis.

  Lietuviškas užrašas ant Kazimiero Bielskio paminklo Salantų (Gargždelės) kapinėse. // Czionaj ils kaułaj  sz. atm // bernad: Ludwiko Bielskio // mir. 1878 m. Rugpjutes 27 d. // tejpat kunigo Kazimiero // Bielskio klebono Salan // tu parakwijos, kursaj // Parbuwęs TOJE PARAKWI // JOJE 36 met. Parsikele i // ANĄ swietą 23 Łapkris: // 1888 m. turedamas AM- // ŽIAUS 72 metus. //. P. Vaniuchino nuotr., 2006.

Naginės patrauktos iš kailio žalio, nedirbto, maža terauginto, yra negeras apavas. Kojos nes gi tujaus sušlampa, sušlapusios šąla, dėl to daug ten yra kurčių žmonių. Geresni yra klumpiai, su kuriais gali po klaną braidyti, ir nesušlapti. Neveltuo juos Prūsuose visi nešioja.

Moteriškosios, tiesą pasakius, čia labai gančios: bažnyčioj būva apsidariusios su strupkėmis, su aplinkuo kvaldotomis, su sijonais margai dažytais, pačių austais. Galvos aprutuliotos su didžiais pirktiniais skepetais, atsiklėtusios su tokiais pat raiščiais. Neturtingos su namie austomis žičkuotomis skaromis. Ant krūtine jų gal regėti daug brostvų, škapierius ant plačiais raudonais pasaitais. Kojos apautos su šikšnos kurpėmis, retai kurios su naginėmis. Išėjusios iš bažnyčios, visos kurpes meta žemėn <...>“.

www.salantiskis.lt