Salantai – unikalus, senas ir garbingą istoriją menantis miestas, įsikūręs abipus Salanto upės, šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje. Salantai žinomi nuo XVI a. Pirmą kartą paminėti 1556 metais kaip Skilandžių dvaras, o apie 1638 - 1640 m. Skilandžiai pradėti vadinti Salantais.
Šio tinklaraščio tikslas – plačiau supažindinti visuomenę su Salantų praeitimi virtualioje erdvėje. Mūsų tinklaraštyje, Jūs galėsite susipažinti su turtinga miesto praeitimi, sužinoti apie čia gyvavusias ilgaamžes tradicijas ir papročius, apie čia gimusius, gyvenusius ir dirbusius žymius žmonės, lankytinas vietas, kultūros paveldą. Čia rasite ir nuotraukų, kuriose įamžinti senieji iki šiol mažai kam matyti Salantų miesto vaizdai ir žmonės. Jos iškalbios Salantų praeities ir istorijos liudytojos, dar vienas savitas miesto istorijos dokumentinis šaltinis.
Tikimės, kad tinklaraštyje pateikta informacija, kuri bus nuolat pildoma ir atnaujinama, bus įdomi ir naudinga ne tik salantiškiams, bet ir tiems, kurie domisi Salantų ir Žemaitijos praeitimi.


www.salantiskis.lt

2012-07-13

Mansarijos kalnas


Mansarijos kalnas. P. Vaniuchino nuotr., 2011.
Kad ir kaip ten bebūtų, bet Mansarijos kalnas yra neatsiejama Salantų miesto dalis.  Nuo kalno atsiveria puikus vaizdas į Salantą, Dvaralį... Šis kalnas pavadinimą gavo neatsitiktinai, tačiau tikrai nedaugelis žino jo pavadinimo kilmę.

Ant Mansarijos kalno stovėjo Salantų parapijai priklausę pastatai. XX a. pirmos pusės nuotrauka. Nuotrauka iš Romualdo Beniušio vaizdo archyvo.
Visų pirmiausia mums reikėtų nusikelti į XVII a. ir pasakojimą pradėti nuo čia. Tuo metu Salantų dvarą kaip paveldėtą turtą valdė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės virtuvininkas, Palangos ir Plungės seniūnas, Gandingos tijūnas Stanislovas Vaina ir jo žmona Elžbieta Krišpin – Kiršenšteinova Vainienė. 1646 m. sausio 27 d. jiedu prie Salantų bažnyčios įsteigė keturias mansijonarijas ir keturiems kunigams mansijonarams paskyrė išlaikymą bei pažadėjo jiems pastatyti tinkamus namus, kad jie Salantų bažnyčioje kasdien melstų maldas Švč. Mergelės Marijos garbei (Cursus Beatisimae Virginis Mariae – aut. past.). Tuo pačiu metu Vainos įsteigė Palangos altariją ir altaristui taip pat paskyrė išlaikymą. 

Ant Mansarijos kalno stovėjo parapijos prieglauda. Salantiškiai ją "ubagynu" vadindavo. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Reikia pažymėti, kad nuo tada iki XIX a. vidurio nuolatos Salantuose gyveno šeši - septyni kunigai. 1806 ir 1827 metų vizitacijos aktuose pažymėta, kad čia gyvena kunigas klebonas, keturi kunigai mansijonarai ir 2 kunigai altaristai, o jau 1850 m. vizitacijos akte paminėti tik penki: kunigas klebonas, du kunigai vikarai ir du kunigai altaristai.

"Ubagynas" stovėjęs ant Masarijos kalno iki mūsų dienų neišliko. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Salantų klebonas gyveno klebonijoje, du kunigai altaristai gyveno altarijose, o kunigai mansijonarai gyveno mansijonarijoje. Kaip nurodoma Salantų bažnyčios vizitacijų aktuose mansijonarija stovejo už bažnyčios ant kalno. Būtent nuo namsijonarų ir mansijonarijos ir kilo kalno pavadinimas. Vėliau salantiškiai šią vietą tiesiog Mansarija pradėjo vadinti.

Mansarijos kalno papėdėje kažkada buvo daržai. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.


Autorius: Data: 7/13/2012