Salantai – unikalus, senas ir garbingą istoriją menantis miestas, įsikūręs abipus Salanto upės, šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje. Salantai žinomi nuo XVI a. Pirmą kartą paminėti 1556 metais kaip Skilandžių dvaras, o apie 1638 - 1640 m. Skilandžiai pradėti vadinti Salantais.
Šio tinklaraščio tikslas – plačiau supažindinti visuomenę su Salantų praeitimi virtualioje erdvėje. Mūsų tinklaraštyje, Jūs galėsite susipažinti su turtinga miesto praeitimi, sužinoti apie čia gyvavusias ilgaamžes tradicijas ir papročius, apie čia gimusius, gyvenusius ir dirbusius žymius žmonės, lankytinas vietas, kultūros paveldą. Čia rasite ir nuotraukų, kuriose įamžinti senieji iki šiol mažai kam matyti Salantų miesto vaizdai ir žmonės. Jos iškalbios Salantų praeities ir istorijos liudytojos, dar vienas savitas miesto istorijos dokumentinis šaltinis.
Tikimės, kad tinklaraštyje pateikta informacija, kuri bus nuolat pildoma ir atnaujinama, bus įdomi ir naudinga ne tik salantiškiams, bet ir tiems, kurie domisi Salantų ir Žemaitijos praeitimi.


www.salantiskis.lt

2012-01-07

Dievo Motinai – archaiška salantiškių giesmė

Salantų bažnyčios kairįjį altorių puošia Salantų Švč. Dievo Motinos stebuklingasis paveikslas.
 P. Vaniuchino nuotr., 2013
Salantuose nuo senų laikų garbinamas stebuklingas paveikslas kairiajame bažnyčios altoriuje. Maldininkai tiki, kad Salantų Švč. Dievo Motinos paveikslas yra stebuklingas ir turi gydomųjų galių. Apie tai byloja prie paveikslo prikabinti votai – sidabrines širdeles, rankeles, kojas, plokšteles su įrašais ar figūromis. Tai žmonių pamaldumo ir tikėjimo ženklai.

Salantų bažnyčios kairysis altorius. R. Nagienės nuotrauka.

Šis paveikslas anksčiau puošė pirmųjų Salantų bažnyčių centrinius altorius. Manoma, kad paveikslas tapytas XVII a. ir tik vėliau papuoštas sidabriniais aptaisais. Apie tai liudija ir 1918 m. Salantų bažnyčios vizitacijos aktas, kuriame nurodoma, kad paveikslas yra iš lenkų karaliaus ir didžiojo Lietuvos kunigaikščio Zigmanto III laikų. Apie tai liudija įrašas paveiksle iš vienos pusės „civitas Vilnen“ ir iš kitos pusės „Sigismundus III rex“. 
Nors jau XVII a. liaudis giedojo daug lietuviškų, originalių giesmių, kurių nemaža įtraukta į 1826 m. Vilniuje išleistas „Kantičkas žemaitiškas“, tačiau šiame giesmyne nėra lietuviškos originalios giesmės, skirtos Salantų Švč. Dievo Motinai.
2010 m. vasario mėnesį Salantų bažnyčios archyvą tvarkant ir skaitmeninant. 
Nuotraukoje (iš kairės) Kretingos r. savivaldybės paveldosaugininkas Algirdas Mulvinskas, Salantų parapijos klebonas kun. dr. Petras Smilgys ir Paulius Vaniuchinas. P. Vaniuchino nuotrauka.
2010 m. žiemą tvarkant ir skaitmeninant Salantų Romos Katalikų bažnyčios parapijos archyvą, netikėtai buvo aptiktas 1941 m. rašytas laiškas matyt Salantų klebonui. Laiške Brigita Baranauskaitė pasakoja apie stebuklingąjį Salantų Švč. Dievo Motinos paveikslą, apie jo stebuklingas galias. Laiške autorė nurodo, kad jai dar tėveliai pasakodavo, kad Salantuose yra Šventa Motina Stebuklingoji ir jai giedama giesmė. Be abejo, laiške B. Baranauskaitė pateikia ir giesmę skirtą Salantų Dievo Motinai. Tikėtina kad seniausią giesmę Salantų Švč. Dievo Motinai parašė kuris nors Salantų kunigas mansijonaras ir pritaikė liaudžiai giedoti. Reikia tikėti, kad nuo šiol ši giesmė vėl atgims ir dar ilgus metus bus giedama Salantų bažnyčioje Salantų Švč. Dievo Motinai.

Jau nuo XVII a. vidurio Salantų bažnyčioje kasdien buvo giedamos maldos Švč. Mergelės Marijos garbei. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo. 


GĖISMIE APIE STEBUKLINGA PANELĖ ŠVĖNČIAUSĖ BAŽNĪČIUO SALONTŪ

Palinksmink, Pana Tu, mumis vargūsė,
garbinsem Tavi mes Tava nomūsė,
cūdūsė Tava švėntūsė,
abruozdė Salontūsė.

Adarīk akis mums ėš meilės sava,
kad pažintumem mes Muotina sava –
Tavi, Švėnčiausė Marija,
Ruojaus skaisčiausė lelėjė.

Nežinuom tėkrā, kāp garbintė Tavi:
svieta puikībės didesnės už Tavi,
geresnei mīlem mes griekus
nekāp Marijas apiekas.

Apkalb vėns kėta kaipo berazumē,
niekou nekaltus ėš svieta ėšvara,
daug īra pėktū lėižoviu,
kāp marės vondinie žuviu.

Apkalbiejimās vis ta ėr už nieka,
ėšpėktū misliu turem sau patieka,
mislij, kon pėktā darītė,
kāp žuves žuvelė rītė.

Jaujau ne vėns būtumiem pražovė,
kad būt pagelbas Marijės nebovė,
bet mus Muotina loskava
užstuoji abruozdė sava.

Tu išgelbiejē ne vėina griešninka,
iš peklas tinkla dūšiu prīšininka.
Prašuom mes Tavės širdingā:
-Atlēsk mums kaltės meilingā.

Gelbiek mus, Muotin, nug tuos neduorībės,
nug svieta velnė ėr kūna bjaurībės,
douk mums maluonės teisībės
ėš sava švėntuos gierībės.

Omes vėsaduos Tavi garbinsem,
pakuol ont svieta čiuonā gīvensem,
garbinsem neparstuodamė
abruozdėTava švėntamė.

Išprašīk idant mes Dongou būtumem,
veida švėnčiausi Tava regietumem
su Sūnu Tava mīliausiu
Jėzu, Puonu brongiausiu. Amen

(P. Vaniuchino redakcija, muzika kaip „Sveika Panele, cūdais pagarbinta“ giesmės)


LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. VANIUCHINAS, Paulius, Dievo Motinai – archaiška salantiškių giesmė. Pajūrio naujienos, 2010, Nr. 60.
www.salantiskis.lt