Salantai – unikalus, senas ir garbingą istoriją menantis miestas, įsikūręs abipus Salanto upės, šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje. Salantai žinomi nuo XVI a. Pirmą kartą paminėti 1556 metais kaip Skilandžių dvaras, o apie 1638 - 1640 m. Skilandžiai pradėti vadinti Salantais.
Šio tinklaraščio tikslas – plačiau supažindinti visuomenę su Salantų praeitimi virtualioje erdvėje. Mūsų tinklaraštyje, Jūs galėsite susipažinti su turtinga miesto praeitimi, sužinoti apie čia gyvavusias ilgaamžes tradicijas ir papročius, apie čia gimusius, gyvenusius ir dirbusius žymius žmonės, lankytinas vietas, kultūros paveldą. Čia rasite ir nuotraukų, kuriose įamžinti senieji iki šiol mažai kam matyti Salantų miesto vaizdai ir žmonės. Jos iškalbios Salantų praeities ir istorijos liudytojos, dar vienas savitas miesto istorijos dokumentinis šaltinis.
Tikimės, kad tinklaraštyje pateikta informacija, kuri bus nuolat pildoma ir atnaujinama, bus įdomi ir naudinga ne tik salantiškiams, bet ir tiems, kurie domisi Salantų ir Žemaitijos praeitimi.


www.salantiskis.lt

2012-01-19

Lietuviški XIX a. Salantų antkapių užrašai

Salantų parapijos kapai. R. Nagienės nuotrauka, 2004.
Nedaug yra išlikusių paminklų, Salantų (Gargždelės) parapijos kapuose, turinčių XIX a. lietuviškus užrašus, t.y. užrašus, kurie būtų daryti dar prieš įsigalint bendrinei lietuvių kalbai ir ryškiau atspindėtų žemaičių tarmę. Iš viso 2002 m. rugpjūčio14 d. man pavyko užregistruoti devynis tokius paminklus. Jie visi turi daugiau kaip šimtą metų.

1. Pats seniausias įrašas yra 1828 - ųjų metų Gargždelės kapuose palaidoto Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus tėvo Mykolo Valančiaus metaliniame kryžiuje: „SZA / SZU / LE / TIS / S: P: / MIKOLA WALONCZEWSKIE / MIRUSE 1828 M: SEJKIE 13 / DIE / NO / JE“. Dabartine bendrine kalba jį galėtume perskaityti maždaug taip: Palaidotas vietinis a. a. Mykolas Valančius, miręs 1828 metų gruodžio 13 dieną. (Metalinis kryžius ant tašyto trijų tarpsnių akmeninio postamento stovi dešinėje kapų pusėje priešais šv. Barboros koplyčią. Kryžiaus užrašas - išlietas, pasviręs į dešinę pusę, kitoje kryžiaus pusėje).

Žemaičių vyskupo M. Valančiaus tėvo Mykolo Valančiaus kapas. R. Nagienės nuotrauka, 2004.
Ant Mykolo Valančiaus kryžiaus žemaitiškai užrašyta  "sejkie 13", kas reiškia gruodžio 13, o vietinės kalbos žodis "szaszuletis", reiškia, kad  palaidotas vietinis. R. Nagienės nuotrauka, 2004.
2. Toliau chronologiškai datuotinas irgi metaliniame kryžiuje išlietas 1868 m. užrašas: „S. P. / Kunigas Teofilus Prižgintas giwena / Metu 63. ant. swieta o kunigistes ysz buwa / 36. Metu paszauktas ysz szio swieta 1868 Metu / Gegužies Mien: 2. d. ant tos wytas / rada atilsi / kunuj / sawa . Ir / prasza / kozna / sukalbiety / po 3 swej= / ka Maryes / ir 3. amži= / na atilsi“. (Metalinis kryžius stovi kairėje kapų pusėje priešais šv. Barboros koplyčią. Kryžiaus užrašas – išlietas, tiesus, kryžiaus priekyje).

3. Tų pačių 1868 m. užrašas: „KUNEGAS JONAS KONTRYMAS / MYRE 1868 M: MIENESIE KOWA 31 DIENO / PARGIWENYS 88 METUS“. (Metalinis kryžius ant tašyto akmeninio postamento stovi kairėje kapų pusėje priešais šv. Barboros koplyčią. Kryžiaus užrašas - išlietas, pasviręs į dešinę pusę, kitoje kryžiaus pusėje).

Kunigo Jono Kontrimo kapas. R. Nagienės nuotrauka, 2004.
4. 1876 m. užrašas taip pat metaliniame kryžiuje: „S. P. / Klemensas ir Rozalija RAMONAJ isz SELENIU / JUZOPAS 1876 m. Amžina atilsis.“. (Metalinis kryžius ant tašyto trijų tarpsnių akmeninio postamento stovi kairėje kapų pusėje priešais šv. Barboros koplyčią. Kryžiaus užrašas – tiesus, kitoje kryžiaus pusėje).

5. 1882 m. užrašas: „NASZLIS KAZIMIERAS SYMAITIS / turiedams 63 metus 22 Decemberi 1882 mirri / Passimelsk prietelau už, jo_ ir už jo moteri / MARIO - / NIS / dusze.“. (Metalinis kryžius ant tašyto dviejų tarpsnių akmeninio postamento stovi dešinėje kapų pusėje priešais šv. Barboros koplyčią. Kryžiaus užrašas – tiesus, kitoje kryžiaus pusėje).

6. Matyt 1888 m., po ilgamečio Salantų parapijos klebono Kazimiero Bielskio mirties, statytoje metalinėje koplytėlėje išlietas užrašas: „Czionaj ils kaułaj sz. atm / bernad: Ludwiko Bielskio / mir. 1878 m. Rugpjutes 27 d. / tejpat kunigo Kazimiero / Bielskio klebono Salan / tu parakwijos, kursaj / Parbuwęs TOJE PARAKWI / JOJE 36 met. Parsikele i / ANĄ swietą 23 Łapkris: / 1888 m. turedamas AM- / ŽIAUS 72 metus.“ (Metalinė koplytėlė stovi kairėje kapų pusėje priešais šv. Barboros koplyčią. Koplytėlės užrašas – išlietas, tiesus, paminklo priekyje).

7. 1898 m. užrašas: „A. a. / ANTONAS SALIS / † 1898 m. 32. met. amz. / Praszom, atsidusoti uz jo dusze.“. (Metalinis kryžius ant tašyto akmeninio postamento stovi dešinėje kapų pusėje priešais šv. Barboros koplyčią. Kryžiaus užrašas – tiesus, kitoje kryžiaus pusėje).

XIX a. metalinis kryžius Salantų parapijos kapuose su lenkišku užrašu. A. Donausko nuotrauka, 1999.

8. Aštuntas užrašas be datos, tačiau jį tai pat reikėtų priskirti XIX a. pabaigai. Jis išlikęs metaliniame kryžiuje: „Cze YŁSA GIMDITOJE S. P. Kazimiers yr Barbora / Zwiglewiczes PRASZAW SUKALBIETY AMŽINA ATYLSIEINA“. (Metalinis kryžius ant tašyto akmeninio postamento stovi kairėje kapų pusėje priešais šv. Barboros koplyčią. Kryžiaus užrašas - tiesus, kitoje kryžiaus pusėje).

9. Devintas užrašas taip pat be datos, tačiau taip pat priskiriamas XIX a. pabaigai. Metalinio kryžiaus užrašas: „Cze puĺ kauĺai Antonu Zabura / ir Barbura Zaburienes Skaititoiau / zaukalbiek ben tris Swaykamarios“. (Metalinis kryžius ant tašyto dviejų tarpsnių akmeninio postamento stovi dešinėje kapų pusėje priešais šv. Barboros koplyčią. Kryžiaus užrašas - tiesus, kryžiaus priekyje).

Kad ir nedideli šie XIX a. antros pusės lietuviški užrašai, jie yra svarbūs Salantų kultūros istorijos paminklai. Tai dar kartą rodo, kad tuo metu žmonės nesigėdijo ir nepabijojo rašyti lietuviškai, nors tada pagrindinė Lietuvių kultūros kalba buvo lenkų. Dėl to labai svarbu, kad šie paminklai būtų saugomi ir išliktų ateities kartoms nes jie atspindi tų laikų rašybą.

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. VANIUCHINAS, Paulius. Lietuviški XIX a. Salantų kapinių metalinių kryžių užrašai, Salantai 2002. 
www.salantiskis.lt