Salantai – unikalus, senas ir garbingą istoriją menantis miestas, įsikūręs abipus Salanto upės, šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje. Salantai žinomi nuo XVI a. Pirmą kartą paminėti 1556 metais kaip Skilandžių dvaras, o apie 1638 - 1640 m. Skilandžiai pradėti vadinti Salantais.
Šio tinklaraščio tikslas – plačiau supažindinti visuomenę su Salantų praeitimi virtualioje erdvėje. Mūsų tinklaraštyje, Jūs galėsite susipažinti su turtinga miesto praeitimi, sužinoti apie čia gyvavusias ilgaamžes tradicijas ir papročius, apie čia gimusius, gyvenusius ir dirbusius žymius žmonės, lankytinas vietas, kultūros paveldą. Čia rasite ir nuotraukų, kuriose įamžinti senieji iki šiol mažai kam matyti Salantų miesto vaizdai ir žmonės. Jos iškalbios Salantų praeities ir istorijos liudytojos, dar vienas savitas miesto istorijos dokumentinis šaltinis.
Tikimės, kad tinklaraštyje pateikta informacija, kuri bus nuolat pildoma ir atnaujinama, bus įdomi ir naudinga ne tik salantiškiams, bet ir tiems, kurie domisi Salantų ir Žemaitijos praeitimi.


www.salantiskis.lt

2012-11-09

Gaidžio kalno legendos, pilkapiai ir koplyčia



Gaidžio kalno koplyčia. P. Vaniuchino nuotr., 2011.
Įsikūręs vaizdingose Salantos upės pakrantėse, stovi Salantų miestas, kurio pradžia – Skilandžių dvaras. Manoma, kad Skilandžiai buvo įsikūrę pietvakariniame miesto pakraštyje esančiame Gaidžio kalne arba netoli. Iš visų kalnų ir kalnelių, esančių Salantos upės slėnyje, šis yra labiausiai padavimais, legendomis ir įvairiausiais pasakojimais apipintas.
Viename iš padavimų pasakojama, kad Erlos slėnyje esančiame Alkos kalne buvusi pagoniška dievo žalčio Pilvyčio šventykla, kurioje stovėjo aukuro akmuo ir degė šventa amžinoji ugnis. Po šimtamečiais ąžuolais įrengtoje buveinėje drauge su žalčiais gyveno žynys. Amžinąją ugnį prižiūrėjo 40 vaidilučių, kurios gyveno ir žalčius maitino už salų pelkės, Salanto slėnyje stūksančiame kalne, dabartiniu metu vadinamu Gaidžio kalnu. Į kalną žmonės sunešdavo ir aukas dievui Pilvyčiui. Kadangi daugiausia buvo aukojami šio žalčių dievo mėgstami skilandžiai, todėl vietovę pradėta Skilandžiais vadinti.
Pasakojama, kad sovietmečiu prieš mokyklos egzaminus, norėdami nuraminti širdį, moksleiviai slapta droždavo prie Gaidžio kalno koplyčios. Čia triskart apeidavo keliais, nuoširdžiai tikėdami, kad tai padės… Kiti save įsiamžindavo išraižydami savo vardus raudonų plytų sienoje.
 P. Vaniuchino nuotr., 2013.
Kitas padavimas pasakoja, kad neatmenamais laikais Skilandžių apylinkes buvo užlieję didžiuliai vandenys. Po didelių liūčių, tie vandenys dar labiau pakildavo. Kartą, po tokių liūčių, įsikibę į didžiulį ąžuolą, plaukė du žemaičiai. Kai sustojo pailsėti, staiga vienas iš jų pamatė vandens apsuptą salą ir sušuko: “Veiziek, sala ontaa”. Skilandiškiams patikęs šis pavadinimas ir nuo to laiko jie savo gyvenvietę Salantais pradėjo vadinti.
Pavasarį ir rudenį, pliaupiant lietui, dar ir šiandien visas lankas užlieja vanduo.
Nuotraukoje vaizdas nuo Kalnalio kalno. A. Donausko nuotr., 2007.

Dar pasakojama, kad Kalnalio lankose, ir apie buvusia Skilandžių gyvenvietę, buvo ir dabar dar galima pamatyti daug kalvelių. Pavasarį ir rudenį, pliaupiant smarkiam lietui, visas lankas užliedavo vanduo. Tik Skilanžių gyvenvietę, ir kalveles, kurios žmonėms atrodydavo tarsi salos buvo galima matyti vandens užlietose lankose. Žmonės matydami tokias salas sakydavo: “sala ontaa , sala ontaa”. Nuo tų žodžių, naująja gyvenvietę, kuri isikūrė ant kalno šalia Skilandžių, žmonės ir pavadino Salantais.
O čia dar vienas padavimas, kodėl kalnas apipintas įvairiausiais pasakojimais Gaidžio vardu vadinamas. Sakoma, kad labai seniai vienas žmogus nutarė nešti į turgų gaidį parduoti. Nuėjęs į tvartą, gaidžio nerado. Gaidys lyg žemėn prasmego. Anksti rytą atsikėlęs, žmogus vėl išėjo gaidžio ieškoti, pavargęs, prisėdo ir staiga ant kalno išgirdęs gaidžio balsą. Puolė į tą kalną, o ten – tuščia. Tik vidurnaktį ir ankstyvą rytą žmonės girdėdavę gaidį giedant ir sparnais plakant. Bijodami piktų dvasių, toje vietoje žmonės pastatė koplyčią, kuri iki pat šių dienų vadinama Gaidžio koplyčia arba kalnu.
Gaidžio kalno pilkapiai ir koplyčia iš paukščio skrydžio.
Kalvos pietvakarinėje dalyje, už koplyčios stūkso keli pilkapiai. Didžiojo pilkapio tyrinėjimai parodė, kad jį sudaro 2 koncentriniai, 5 ir 10 m skersmens vainikai, virš kurių supiltas smėlio ir akmenų sampilas. Tarp vainikų pilkapyje atidengti 4 nedideli, ovalo pavidalo vainikėliai, kuriuose surasta degintų žmonių kapų ir nedidelių lipdytų molio puodelių.
Pilkapiuose mirusieji laidoti I tūkst. prieš Kr. II pusėje, o šiaurinėje kalvos dalyje, kurios nemaža dalis nukasta, yra I tūkst. po Kr. kapinynas. Rytinėje Gaidžio kalno papėdėje guli akmuo nulyginta plokštuma, siejamas su pagonių kulto apeigomis, o vakarinėje dalyje aptikta X-XIII a. gyvenvietei būdingų radinių. Manoma, kad šalia Gaidžio kalno arba netoliese XVI a. pradėjo formuotis Salantai (anksčiau Skilandžiai), kurie pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1556 m. Taip pat manoma, kad čia XVII a. pradžioje Mikalojus Pasamovskis pastatė pirmąją šv. Mikalojaus titulo bažnyčią.
Gaidžio kalno koplyčios altorius sovietmečiu. Atoriaus meistras salantiškis Petras Kalenda. Nuotrauka iš Kretingos muziejaus GEK 20192.
Norėdami išsaugoti šios vietos atminimą, apie 1935 m. salantiškiai (tuometu Salantų parapiją administravo kun. Stanislovas Mažeika) pastatė 10,5 kv.m. neogotikinio stiliaus raudonų plytų mūrinę koplyčią iš likusių nuo bažnyčios statybos plytų. Iki tol čia stovėjo medinė koplytėlė apie kurią užsimena 1925 m. Aleksandras Bendikas kalendoriuje “Keleivis, išeinąs į Žemaičius ir Lietuvą...”.
Sovietiniais metais buvo skleidžiami gandai, kad neva po Gaidžio koplyčios grindimis buvo užkasti lobiai, todėl salantiškiai eidavo ieškoti lobių ir niokodavo koplyčią. Salantiškis gydytojas Jonas Simaitis (1919-1981) atstatinėjo koplyčią, nuolatos rūpinosi ja. Jo rūpesčiu buvo uždengtas stogas, sudėti langai, įstatytos durys. 1948 m. kitas salantiškis tautodailininkas Petras Kalenda (1904-1986) padarė altorių.
Sovietiniais laikais salantiškis gydytojas Jonas Simaitis atstatinėjo Gaidžio kalno koplyčią ir rūpinosi jos priežiūra. Nuotraukoje J. Simaitis (dešinėje) savo darbo kabinete su paciente.
Deja, po gydytojo J. Simaičio mirties, bedieviai ir toliau niokojo koplyčią. Koplyčia buvo išgriauta, plytos išnešiotos. Blogi žmonės pavogė duris, sudaužė altorėlius, išplėšė grindis. Statulas tris išvežė į muziejų. Manoma, viena statulėlė pateko į Kretingos muziejų.
1948 m. tautodailininkas Petras Kalenda Gaidžio kalno koplyčioje padarė altorių. 
Nuotrauka iš Kretingos muziejaus GEK 20192.
1987 - 1988 m. koplyčią savo lėšomis ir konkrečiu darbu, atstatė skulptorius Vilius Orvidas (1952–1992). Joje ant akmenų buvo pastatyta granitinė mensa su užrašu “Ave Maria” Ant mensos buvo pastatyta ne V. Orvido darbo medinė Marijos Sopulingosios statula su perverta kalaviju širdimi, karūna, su inkarais, sujuosta mėlynu kaspinu, po kojomis gėlės. Po pusmečio medinė Marijos Sopulingosios statūla buvo pakeista į akmeninę, kurią iškalė pats V. Orvidas.
Vilius Orvidas savo lėšomis ir konkrečiais darbais atstatė Gaidžio kalno koplyčią.
Akmeninė V. Orvido darbo Marijos su Kūdikėliu statūla Gaidžio kalno koplyčioje. 
P. Vaniuchino nuotr., 2013.
 Koplyčioje ant akmenų buvo pastatyta granitinė mensa su užrašu “Ave Maria”. 
P. Vaniuchino nuotr., 2013.
Vandeninė Gaidžio kalno koplyčioje. P. Vaniuchino nuotr., 2013.
1988 m. V. Orvidas pakvietė žymų dailininką Vaidotą Žuką, kad jis ištapytų Gaidžio kalno koplyčią freskomis. Šešiakampio plano koplyčios sienas V. Žukas ištapė nuo apačios iki viršaus. Siužetą ėmė iš Marijos gyvenimo: tik įėjus pro duris kairėje pusėje – vaza su aukštomis lelijomis, simbolizuojančiomis Nekaltąjį Prasidėjimą. Dešinėje pusėje – nuogas Kūdikėlis Jėzus, rankose laikantis raudoną vaisių. Kairėje sienoje apačioje – Trys Karaliai, sveikinantys palubėje sėdinčią Madoną su klūpančiu Kūdikėliu ant jos kelių. Kairėje prie altoriaus stalo dailininkas nutapė Paskutinės vakarienės stalą, tik be apaštalų. Viršutiniame plane, palubėjetas pats avinėlis pavaizduotas savo šlovėje, su nimbu ir tradiciniu kryželiu prie kojos. Dešinėje sienoje nuo įėjimo nutapė akmeninius vestuvių Kanos Galilėjoje indus, liudijančius Kristaus stebuklą, kurį išprašė Marija – vyno padauginimą. Dešinėje prie altoriaus V. Žukas nutapė Pietą – nuo kryžiaus nuimtą Kristų, gulintį ant Marijos kelių. Virš šios Pietos – vijoklinių gėlių apvadas, primenantis liaudišką skrynių ar langinių puošybą.

Trys karaliai. Gaidžio kalno koplyčios sienų tapybos fragmentas. 1988. Dailininkas Vaidotas Žukas.
P. Vaniuchino nuotr., 2013.

Madona su Kūdikėliu. Gaidžio kalno koplyčios sienų tapybos fragmentas. 1988. Dailininkas Vaidotas Žukas. P. Vaniuchino nuotr., 2013.

Paskutinės vakarienės stalas. Gaidžio kalno koplyčios sienų tapybos fragmentas. 1988. Dailininkas Vaidotas Žukas. P. Vaniuchino nuotr., 2013.

Kūdikėlis Jėzus su raudonu vaisiu rankose. Gaidžio kalno koplyčios sienų tapybos fragmentas. 1988. Dailininkas Vaidotas Žukas. P. Vaniuchino nuotr., 2013.

Vestuvių Kanos Galilėjoje indai. Gaidžio kalno koplyčios sienų tapybos fragmentas. 1988. Dailininkas Vaidotas Žukas. P. Vaniuchino nuotr., 2013.

Pieta. Gaidžio kalno koplyčios sienų tapybos fragmentas. 1988. Dailininkas Vaidotas Žukas.
P. Vaniuchino nuotr., 2013.
Avinėlis su nimbu ir kryželiu.
Gaidžio kalno koplyčios sienų tapybos fragmentas. 1988. Dailininkas Vaidotas Žukas.
 P. Vaniuchino nuotr., 2013.

1988 m. gegužės 8 d. Gaidžio kalno koplyčia buvo pašventinta. 2011 m. vasario 19 d. Apaštalinė Penitenciarija suteikė Gaidžio Švenčiausios Mergelės Marijos Apsilankymo koplyčioje visuotinius atlaidus titulinės šventės dienoje (Gegužės 31 d.).

Apaštalinės Penitenciarijos dekreto kopija Gaidžio kalno koplyčioje. P. Vaniuchino nuotr., 2013.
Salantų parapijos klebonas, Bažn. T. dr. kan. Petras Smilgys su parapijiečiais prie koplyčios po visuotinių atlaidų 2013 m. gegužės 31 d. P. Vaniuchino nuotr., 2013.
Tik J. Simaičio ir V. Orvido dėka, Gaidžio kalno koplyčia tebestovi iki šių dienų. Be abejo, reikia paminėti, kad sovietmečiu Salantų vykdomojo komiteto valdžios nurodymu, koplyčia turėjo būti nugriauta ir visiškai sunaikinta. Deja jų norams nebuvo lemta issipildyti ir mes tuo dziaugiamės. Šiandien didžiuojamės koplyčia ir Gaidžio kalnu, kuris davė pradžią Salantams.

www.salantiskis.lt 

2012-11-07

Salantų tankas ir Tarybinės armijos karių kapinės

Tarpukaryje Salantų miesto centre stovėjo gyvenamasis namas, jame veikė privačios parduotuvės. 1944 m. šioje vietoje buvo įrengtos Tarybinės armijos karių kapinės. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Šiame name, kurio vietoje vėliau buvo įrengtos Tarybinės armijos karių kapinės, tarpukariu veikė J. Milinskio mėsos ir dešrų parduotuvė. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
1944 m. pabaigoje Salantų miesto centre įrengtose tarybinių karių kapinėse palaidota 290 Tarybinės armijos karių. Tarp jų – du nežinomi (sąrašą karių palaidotų Salantų miesto centre rasite čia). Į karių kapines buvo suvežti kareivių kūnai iš visos Salantų apylinkės. Iki tol jie buvo palaidoti Salantų (Gargždelės) kapuose, pasak senos kartos salantiškių, Salantų miesto parke (dabar toje vietoje įrengta estrada - aut. pastaba) ir kitose vietose. 
Kapinių kairiajame kampe buvo palaidotas Tarybų Sąjungos didvyris gvardijos jaunesnysis leitenantas G. Tyrinas. Pagal architekto N. Kasatkino parengtą projektą, 1947 m. ant postamento pastatytas rusų tankas IS (Iosif Stalin) -2 kaip paminklas Georgijui Tyrinui, žuvusiam prie Salantų 1944 m. spalio 18 d. Jo garbei buvo pavadinta ir centrinė Salantų miesto aikštė. 1991 m. nuo postamento tankas buvo nukeltas ir išvežtas į Orvidų sodybą, kurioje jis eksponuojamas iki šiol.


Pasak vyresnės kartos salantiškių, Tarybinės armijos kariai buvo palaidoti ir Salantų miesto parke. Vėliau jų kūnai buvo perkelti į miesto centre įrengtas Tarybinės armijos karių kapines. P. Vaniuchino nuotr., 2011.

Taip atrodė Tarybinės armijos karių kapinės apie 1965 m. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Kažkada tankas stovėjęs miesto centre buvo salantiškių pasididžiavimas. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Tarybų Sąjungos didvyris gvardijos jaunesnysis leitenantas Georgijus Tyrinas. Ši paminklinė nuotrauka buvo saugoma P. Vaniuchino asmeniniame archyve. 2012 m. birželio 12 d. ji padovanota Kretingos muziejui.
Tai būdavo ir salantiškių pasimatymų vieta: žmonės sakydavo – "susitiksim prie tanko“. Salantų tankas žiemą. Nuotrauka iš Zitos Baikienės asmeninio archyvo.
Salantų vykdomojo komiteto darbuotojai nuolatos rūpindavosi Tarybinės armijos karių kapų tvarka. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Ne tik salantiškiams, bet ir miesto svečiams buvo tapusi tradicija fotografuotis šalia tanko. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Salantiškis S. Adakauskas ant postamento šalia Salantų tanko apie 1960 - 1965 metus. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Neretai tankas tapdavo vaikų susibūrimo ir pramogų vieta. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Tokią sovietinių laikų gegužės 1-ąją prisimena vyresniosios kartos salantiškiai. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
O būdavo ir taip... Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Tą dieną prie Salantų tanko susirinko kone visi salantiškiai. Įvairių nuomonių tą dieną būta.  Galiausiai KATO kranu tankas buvo nukeltas nuo postamento ir išvežtas į Orvidų sodybą. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Tą 1991 m. dieną,  daugelis salantiškių neslėpė liūdesio, kiti džiūgavo, kad iš miesto centro iškeliauja sovietinis palikimas. Na, o vaikai tada netrukus "iššifravo" ir krano KATO pavadinimą -"Kuda Otpravil Tank Orvidas". Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Salantų tankas Orvidų sodyboje 1999 m. A. Donausko nuotr., 1999.
Taip atrodė Tarybinės armijos karių kapinės ir postamentas 2002 m. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.

Kapinės ir postamentas restauruotos 2004 m. Rusijos Federacijos lėšomis. R. Nagienės nuotr., 2007.
2004 m. sutvarkius kapines, nežinomo kareivio kapas liko už šio paminklo. R. Nagienės nuotr., 2007.
Tarybinės armijos karių kapinės Salantuose. R. Nagienės nuotr., 2007.
Tarybinės armijos karių kapinės Salantuose. R. Nagienės nuotr., 2007.
VšĮ "Vandens bokšto" įvykdyta meninė akcija Salantuose. 2011 Rugsėjo 9 dieną, buvo pastatyta J. Laivio skulptūra "Tankas". A. Gurkšnio nuotr., 2012.