Salantai – unikalus, senas ir garbingą istoriją menantis miestas, įsikūręs abipus Salanto upės, šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje. Salantai žinomi nuo XVI a. Pirmą kartą paminėti 1556 metais kaip Skilandžių dvaras, o apie 1638 - 1640 m. Skilandžiai pradėti vadinti Salantais.
Šio tinklaraščio tikslas – plačiau supažindinti visuomenę su Salantų praeitimi virtualioje erdvėje. Mūsų tinklaraštyje, Jūs galėsite susipažinti su turtinga miesto praeitimi, sužinoti apie čia gyvavusias ilgaamžes tradicijas ir papročius, apie čia gimusius, gyvenusius ir dirbusius žymius žmonės, lankytinas vietas, kultūros paveldą. Čia rasite ir nuotraukų, kuriose įamžinti senieji iki šiol mažai kam matyti Salantų miesto vaizdai ir žmonės. Jos iškalbios Salantų praeities ir istorijos liudytojos, dar vienas savitas miesto istorijos dokumentinis šaltinis.
Tikimės, kad tinklaraštyje pateikta informacija, kuri bus nuolat pildoma ir atnaujinama, bus įdomi ir naudinga ne tik salantiškiams, bet ir tiems, kurie domisi Salantų ir Žemaitijos praeitimi.


www.salantiskis.lt

2013-10-07

Konstantinas Gorskis. Varšuvos universiteto profesorius iš Salantų




Konstantinas Nalenč - Gorskis (1823 - 1864). Fot. Karolis Adolfas Bejeris (Karol Adolf Beyer),1863 VII 3, Varšuva. Nuotrauka iš Nacionalinės Varšuvos bibliotekos, f. 2224.

Konstantinas Gorskis – pamirštas ar niekam nežinomas. Tokias žodžiais norėčiau pradėti šį straipsnį apie neeilinę asmenybę, kuris gimė ir augo Salantuose. Apie K. Gorskį, kuris buvo Salantų dvarininkas, Telšių apskrities mokyklų garbės globėjas, Varšuvos universiteto rektoriaus adjunktas, profesorius, gamos mokslų daktaras, mažai kam buvo žinoma, o ir žinių išliko nedaug. 

Konstantino Gorskio 1823 m. rugsėjo 10 d. krikšto įrašas Salantų krikšto metrikų knygoje. LVIA, f.669, ap. 1, b. 301, l.356.
K. Gorskis, Salantų dvarininko, Telšių apskritites bajorų maršalkos Leopoldo Gorskio (1787 – 1825) ir Elenos Rozalijos Frejend (1803 V 22 –1871 V 5) sūnus gimė 1823 m. rugsėjo 8 d., Salantuose. Įrašas Salantų krikšto metrikų knygoje liudija, kad 1823 m. rugsėjo 10 d., Salantų altaristas Laurynas Kovalskis, jį pakrikštijo Konstantino Aleksandro Henriko vardu. Panašu, kad po metų K. Gorskis buvo pakrikštytas antrą kartą. Įrašas Salantų krikšto metrikų knygoje liudija, kad 1824 m. lapkričio 15 d., Žemaičių vyskupijos kanauninkas, Skuodo dekanas, Mosėdžio parapijos klebonas, Teologijos mokslų daktaras Joachimas Dovsinas, jį pakrikštijo Konstantino Pauliaus Aleksandro Henriko vardu. Iki šiol lieka neaišku kodėl K. Gorskis buvo pakrikštytas antrą kartą. Įdomu yra tai, kad tą pačią dieną, tas pats Skuodo dekanas pakrikštijo ir K. Gorskio brolį Aleksandro Oktavijaus Pauliaus vardu, kuris gimė 1824 m. lapkričio 3 dieną. Apie tai, kad Leopoldas ir Elena Gorskiai turėjo dar vieną sūnų iki šiol niekam nebuvo žinoma. Tikėtina, kad jis mirė anksti, tačiau šio fakto istoriniais šaltiniais iki šiol nepavyko patvirtinti.
 

Konstantino Gorskio 1824 m. lapkričio 15 d. krikšto įrašas Salantų krikšto metrikų knygoje. LVIA, f.669, ap. 1, b. 301, l. 378, 378v.
1825 m. mirus L. Gorskiui, iš tėvo K. Gorskis paveldėjo Salantų dvarą, kurį administravo jo brolis iš tėvo pirmos santuokos Albertas Vaitiekus Gorskis (? – 1860 XI 10). K. Gorskis su motina dar kurį laiką gyveno Salantuose, bet vėliau matyt jis išvyko gyventi į Mintaują nes čia baigė gimnaziją.  Tikėtina, kad jis į Mintaują išvyko gyventi ne vienas, o kartu su motina E. Gorskiene nes čia ji 1840 m. vasario 7 d. ištekėjo antrą kartą už Kuršo barono Teodoro fon Keiserlingo (1804 IV 8 – 1853 VIII 11). Įdomu yra tai, kad K. Gorskio sesuo Marija Teresė Liudmila Gorskytė (1822 X 13 – 1858 III 11) 1846 m. spalio 31 d. ištekėjo už motinos antro vyro brolio Kuršo barono Hermano von Keiserlingo (1812 III 6 – 1880 IV 4).
Konstantino Gorskio brolio Telšių pavieto bajorų maršalkos Alberto Gorskio kapas Užuguosčio (Prienų raj.) bažnyčios šventoriuje. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Nuo 1843 m. K. Gorskis studijavo Sankt Peterburgo universitete, o 1845 – 1848 m. Imperatoriškajame Dorpato universitete (dabar Tartu universitetas Estijoje) studijavo gamtos mokslus. Po studijų žinias gilino Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje. Vėliau K. Gorskis išvyko į Varšuvą ir čia Varšuvos medicinos - chirurgijos akademijoje (nuo 1862 m. – Varšuvos universitete) dėstė zoologiją ir lyginamąją anatomiją, buvo Varšuvos universiteto rektoriaus adjunktas.

Herbas „Nalenč“ (Nalęcz). Didikų Gorskių giminė buvo kilusi iš Lenkijos, Mazovijos žemės, kurie turėjo Nalenč“ herbą, todėl dažnai pasyrašinėdavo Nalenč - Gorskiais. Į Lietuvą Gorskiai atsikėlė XVI a. antroje pusėje.
1864 m. rugsėjo 8 d. K. Gorskio gyvenimas užsibaigė tragiškai. Varšuvoje jis iškrito pro viešbučio langą ant grindinio ir užsimušė. Sklido gandai, kad tai buvo savižudybė, tačiau archyve pavyko aptikti Šaukėnų dvarininko Antano Gorskio (? - 1941) rašytą laišką artimai giminaitei, kuriame jis šią informaciją paneigia. Laiške A. Gorskis pažymi, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas. 
Konstantino Gorskio kapas Varšuvos Povonzkų kapinėse. Nuotrauka iš Povonzkų kapinių archyvo.
Konstantinas Gorskis buvo palaidotas Povonzkų kapinėse. Tai seniausios ir svarbiausios Varšuvos kapinės Varšuvos senamiesčio Volios rajone. Čia palaidota daugiau garsių ir nusipelniusių Lenkijai žmonių.

Užrašas ant Konstantino Gorskio antkapinės smiltainio plokštės: „Ś.P. KONSTANTY / GORSKI / OBY. GUB. KOWIEŃSKIEJ / B. PROF. UNI. WAR. / ŻYŁ LAT 40 / ZM. 8 WRZEŚ. 1864 R.“ (Vertimas: „ŠVENTOS ATMINTIES KONSTANTINAS / GORSKIS / KAUNO GUBERNIJOS PILIETIS / BUVO VARŠUVOS UNIVERSITETO PROFESORIUS / GYVENO 40 METŲ / MIRĖ 1864 METAIS RUGSĖJO 8 DIENĄ“). Nuotrauka iš Povonzkų kapinių archyvo.
Po K. Gorskio mirties Salantų dvaras, garsioji Gorskių biblioteka - archyvas ir be abejo K. Gorskio kurtas ir puoselėtas Salantų dvaro parkas atiteko brolio Alberto dukterims, kurios viską iššvaistė.
Plačiau apie Gorskių archyvą skaitykite čia, o apie Salantų dvaro parką skaitykite čia.

www.salantiskis.lt