Salantai – unikalus, senas ir garbingą istoriją menantis miestas, įsikūręs abipus Salanto upės, šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje. Salantai žinomi nuo XVI a. Pirmą kartą paminėti 1556 metais kaip Skilandžių dvaras, o apie 1638 - 1640 m. Skilandžiai pradėti vadinti Salantais.
Šio tinklaraščio tikslas – plačiau supažindinti visuomenę su Salantų praeitimi virtualioje erdvėje. Mūsų tinklaraštyje, Jūs galėsite susipažinti su turtinga miesto praeitimi, sužinoti apie čia gyvavusias ilgaamžes tradicijas ir papročius, apie čia gimusius, gyvenusius ir dirbusius žymius žmonės, lankytinas vietas, kultūros paveldą. Čia rasite ir nuotraukų, kuriose įamžinti senieji iki šiol mažai kam matyti Salantų miesto vaizdai ir žmonės. Jos iškalbios Salantų praeities ir istorijos liudytojos, dar vienas savitas miesto istorijos dokumentinis šaltinis.
Tikimės, kad tinklaraštyje pateikta informacija, kuri bus nuolat pildoma ir atnaujinama, bus įdomi ir naudinga ne tik salantiškiams, bet ir tiems, kurie domisi Salantų ir Žemaitijos praeitimi.


www.salantiskis.lt

2012-01-07

Salantų dvaro parkas

Salantų dvaro parkas šiandien. P. Vaniuchino nuotrauka.
Nuo seniausių laikų parkai įvairių civilizacijų buvo kuriami kaip savaiminės kilmės arba sodinti želdinių sklypai, kurie architektūros priemonėmis estetiškai pritaikomi žmonijos poilsio, kultūros, mokslo ir sveikatos reikmėms. Lietuvos parkai pratęsia sena želdynų – šventųjų giraičių, kunigaikščių ir didikų medžioklės žvėrynų bei dvarų dekoratyvinių sodų – tradiciją.
Konstantino Gorskio valdos plane sudarytame 1852 m. pažymėtas Salantų dvaro parkas.
Nuotrauka iš P. Vaniuchino skaitmeninio vaizdo archyvo.
Salantų dvaro parkas – vienas iš didžiausių ir gražiausių Kretingos rajone ant vaizdingo Salanto upelio kranto. Kada jis įkurtas - nežinia. Reikia manyti, kad parkui pradžią davė didikų Vainų įkurti vaismedžių sodai, kurie minimi XVIII a. dokumentuose t. y.  1700 m. ir 1785 m. sudarytuose dvaro inventoriuose. Tikėtina, kad minėtų sodų erdvės galėjo būti išsidėsčiusios pietrytinėje parko dalyje, terasotame šlaite (už specialiosios mokyklos pagalbinių pastatų – aut. pastaba).
Kada buvo iškasti dvaro tvenkiniai nežinia, tačiau 1852 m. sudarytame K. Gorskio Salantų valdos plane du tvenkiniai jau buvo pažymėti. P. Vaniuchino nuotrauka.
XIX a. žymiai pakito senieji parkai. Jie buvo rekonstruojami arba kuriami naujai pagal žymių autorių projektus. Čia stengėsi neatsilikti ir didikai Gorskiai, kurie Salantų dvarą valdė nuo XVIII a. pabaigos iki XIX a. vidurio. Reiktų manyti, kad Salantų parkas buvo užveistas XIX a. pirmoje pusėje Leopoldo Gorskio (1787 – 1825) arba jo sūnaus, žymaus gamtininko Konstantino Gorskio (1823 – 1864). Tačiau galimas dalykas, kad parkas buvo tik perkurtas ar išplėtotas iš anksčiau buvusio. Iš 1852 m. sudaryto Konstantino Gorskio valdos plano matyti, kad parkas susidėjo iš dviejų dalių. Šiaurės vakarinė parko dalis (dabartinio stadiono vieta – aut. pastaba) suplanuota geometriškai su tiesiomis alėjomis, kurios buvo apsodintos medžių eilėmis, o terasotame šlaite (nuo bažnyčios link specialiosios mokyklos ir sovietmečiu buvusios pieninės) matyt buvo mišrus parkas su takų sistemomis. Terasoto parko papėdėje buvo du tvenkiniai - vienas mažesnis, o kitas didesnis.

Salantų kaštonas yra pats storiausias, gyvybingas, šiuo metu žinomas, kaštonas Lietuvoje. Įspūdingas, 1,53 m skersmens, 4,8 m apimties paprastasis kaštonas siekia 28 m aukštį. Tikėtina, kad kaštonas kaip ir kiti dvaro parko augalai buvo pasodinti Salantų dvarininko, Varšuvos universiteto adjunkto Konstantino Gorskio. A. Donausko nuotrauka.

Salantų kaštono informacinis stendas. P. Vaniuchino nuotrauka, 2011.
Konstantino Gorskio augalų surinktų Suomijoje 1847 m. sąrašas. 
Nuotrauka iš P. Vaniuchino skaitmeninio dokumentų archyvo.
      XX a. negandos neaplenkė ir Salantų. Sovietmečiu dvaro parko vientisumas ir harmonija buvo grubiai suardyta. Apie XX a. vidurį buvo iškirsti medžiai ir įrengtas miestelio stadionas. Salantams tapus rajono centru, stadionas buvo rekonstruotas, įrengti bėgimo takai, pastatyta medinė tribūna. 1960 m. pietrytinėje parko dalyje (dvaro sodybos vietoje – aut. pastaba) pastatyti architektūrine prasme menkaverčiai internato mokyklos pastatai ir įrengta asfaltuota žaidimų aikštelė.Sovietmečiu dvaro parko vientisumas ir harmonija buvo grubiai suardyta.
       
Tikėtina, kad ir šis kaštonas augantis buvusios specialiosios mokyklos kieme mena dvaro laikus. 
P. Vaniuchino nuotrauka.
Parko visumos pagrindą sudaro savaiminių rūšių klevai, liepos, ąžuolai, beržai, vinkšnos. Parko teritorijoje nemažai kalninių guobų, keli paprasti kaštonai (jie priskiriami seniesiems parko egzotiniams medžiams). Yra žinių, kad dauguma svetimžemių augalų buvo atvežęs Konstantinas Gorskis iš užsienio. Dauguma svetimžemių augalų (jų čia yra 22 rūšys ir formos) pasodinta pradėjus veikti internatinei mokyklai. Iš vertingesnių paminėtos sidabrinės dygiosios eglės, platanalapiai klevai, pensilvaniniai uosiai, raudonieji ąžuolai, grakščiosios ir didžialapės liepos.
       
Sovietmečiu dvaro parko vientisumas ir harmonija buvo grubiai suardyta. Iškirtus medžius, parko teritorijoje buvo įrengtas miesto stadionas, bėgimo takai, o taip pat ir šokių aikštelė su estrada. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Nuo 1958 m. Salantų dvaro parką pradėjo saugoti valstybė. 1986 m. jam buvo suteiktas vietinės reikšmės gamtos paminklo statusas.

www.salantiskis.lt