Salantai – unikalus, senas ir garbingą istoriją menantis miestas, įsikūręs abipus Salanto upės, šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje. Salantai žinomi nuo XVI a. Pirmą kartą paminėti 1556 metais kaip Skilandžių dvaras, o apie 1638 - 1640 m. Skilandžiai pradėti vadinti Salantais.
Šio tinklaraščio tikslas – plačiau supažindinti visuomenę su Salantų praeitimi virtualioje erdvėje. Mūsų tinklaraštyje, Jūs galėsite susipažinti su turtinga miesto praeitimi, sužinoti apie čia gyvavusias ilgaamžes tradicijas ir papročius, apie čia gimusius, gyvenusius ir dirbusius žymius žmonės, lankytinas vietas, kultūros paveldą. Čia rasite ir nuotraukų, kuriose įamžinti senieji iki šiol mažai kam matyti Salantų miesto vaizdai ir žmonės. Jos iškalbios Salantų praeities ir istorijos liudytojos, dar vienas savitas miesto istorijos dokumentinis šaltinis.
Tikimės, kad tinklaraštyje pateikta informacija, kuri bus nuolat pildoma ir atnaujinama, bus įdomi ir naudinga ne tik salantiškiams, bet ir tiems, kurie domisi Salantų ir Žemaitijos praeitimi.


www.salantiskis.lt

2012-07-19

Alekso Gapanavičiaus muziejus Salantuose


Aleksas Gapanavičius (1919 - 1998). Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Alekso Gapanavičiaus kraštotyros muziejus veikė jo privačiame name, S. Nėries gatvėje 7. Oficialiai veikė nuo 1968 m. Muziejaus šeimininko surinkta ekspozicija apėmė laikotarpį nuo akmens amžiaus iki šių dienų: tai akmeniniai kirvukai, ietigaliai, rasti Salantų upės slėnyje, X-XII a. daiktai iš Imbarės piliakalnio, dideli žibintų, lygintuvų rinkiniai, naginės, klumpės ir kita. Muziejuje daug vietos skirta liaudies menui, šiuolaikinei dailei. Jo namuose-muziejuje – senoji mūsų kultūros kalba. Čia gyvavo daiktuose įkūnyta mūsų praeitis. Kiekvienas daiktelis turėjo savo nepakartojamą istoriją, kiekvienas buvo savaip gyvas jį atradusiam, išsaugojusiam šeimininkui. Pats A. Gapanavičius ilgus metus dirbo "Kultūros baruose", jis įvairiems renginiams piešdavo afišas. Salantų rajono laikraščiui „Stalino vėliava“, kuris ėjo iki pat 1959 metų pabaigos, piešdavo rubrikas. A.Gapanavičius, prieš mirtį, muziejų pagal testamentą paliko savo dukterims. Deja, po jo mirties muziejus nebuvo išsaugotas ir buvo išardytas...

Aleksas Gapanavičius savo muziejuje su žurnaliste Genovaite Paulikaite. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
1998 m. vasario 16 d. Aleksas Gapanavičius savo muziejuje prie I ir II Pasaulio karų eksponatų. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
1998 m. vasario 16 d. Aleksas Gapanavičius savo muziejuje prie medžioklės trofėjų ir archeologinių iškasenų iš Imbarės piliakalnio. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo. 
1998 m. vasario 16 d. Aleksas Gapanavičius savo muziejaus antrame kambaryje. Čia buvo eksponuojami kaltiniai kryžiai, šventųjų statulėlės,  tapyti paveikslai, vietos meistrų sukurtos medžio skulptūros ir kita. Šiame kambaryje buvo eksponuojamos L.D.K virtuvininko Stanislovo Vainos antkapinės plokštės fragmentai. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.