Salantai – unikalus, senas ir garbingą istoriją menantis miestas, įsikūręs abipus Salanto upės, šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje. Salantai žinomi nuo XVI a. Pirmą kartą paminėti 1556 metais kaip Skilandžių dvaras, o apie 1638 - 1640 m. Skilandžiai pradėti vadinti Salantais.
Šio tinklaraščio tikslas – plačiau supažindinti visuomenę su Salantų praeitimi virtualioje erdvėje. Mūsų tinklaraštyje, Jūs galėsite susipažinti su turtinga miesto praeitimi, sužinoti apie čia gyvavusias ilgaamžes tradicijas ir papročius, apie čia gimusius, gyvenusius ir dirbusius žymius žmonės, lankytinas vietas, kultūros paveldą. Čia rasite ir nuotraukų, kuriose įamžinti senieji iki šiol mažai kam matyti Salantų miesto vaizdai ir žmonės. Jos iškalbios Salantų praeities ir istorijos liudytojos, dar vienas savitas miesto istorijos dokumentinis šaltinis.
Tikimės, kad tinklaraštyje pateikta informacija, kuri bus nuolat pildoma ir atnaujinama, bus įdomi ir naudinga ne tik salantiškiams, bet ir tiems, kurie domisi Salantų ir Žemaitijos praeitimi.


www.salantiskis.lt

2013-02-18

Salantų vaistininkas ir visuomenės veikėjas Jurgis Bučmys



Provizorius, visuomenės veikėjas Jurgis Bučmys

Yra žinoma, kad vaistinė Salantuose jau veikė XIX a. antroje pusėje. Vieni šaltiniai nurodo, kad pirmoji vaistinė buvo įsteigta 1868 m., kiti nurodo, kad 1871 m. Salantuose vaistinė jau veikė. Tačiau kur ji veikė ir kas buvo pirmosios Salantų vaistinės steigėjas ir savininkas iki šiol lieka neaišku. Tikėtina, kad tai buvo žydų kilmės vaistininkas.
Iki I-ojo Pasaulinio karo Salantų vaistinės savininkas buvo J. Urbonas. Vienas žinomiausių Salantų vaistininkų buvo provizorius Jurgis Bučmys, kuris garsėjo ne tik kaip patyręs ir geras vaistininkas, bet kaip ir visuomenės veikėjas.

Namas Sausdravų  (Kretingos r.) kaime, kuriame gimė ir užaugo Jurgis Bučmys. Rolando Bučmio nuotr., apie 1983. 
Mato ir Liudos Bučmių sūnus Jurgis gimė apie 1865 m. Sausdravų kaime, Darbėnų valsčiuje. Studijavo farmaciją Sankt Peterburge. Remiantis kraštotyrininko Juozo Mickevičiaus (1900-1984) surinkta ir užrašyta medžiaga, kuri saugoma Kretingos muziejuje, J. Bučmys Salantų vaistinės savininku buvo nuo 1910 metų. J. Mickevičius šias datas nurodė remiantis J. Bučmio vaistinėje išrašytais receptais. Tačiau 1908 m. korespondencijoje nurodoma, kad darbėniškis J. Bučmys 1908 m. pavasarį nusipirko aptieką (vaistinę) Salantuose.

Po to kai 1926 m. Salantuose sudegė J. Bučmio namas su vaistine, provizorius pradėjo naujo namo statybą Plungės (dabar Žemaitės g. 4) gatvėje. Nuotraukoje: dešinėje pusėje stovi Jurgis Bučmys, o kairėje pusėje sėdi jo žmona Monika Maksvytytė-Bučmienė ir šalia jos stovi sūnus Gediminas Juozapas Jurgis Bučmys. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
1926 m. Salantuose kilus gaisrui, namas ir jame veikusi vaistinė sudegė, tačiau vaistinės turtas buvo išgelbėtas ir perkeltas į gretimą namą. Po gaisro J. Bučmys pasistatė naują namą, kurioje ir toliau veikė jo vaistinė Plungės (dabar Žemaitės g. 4) gatvėje. 

Prie baigiamo statyti J. Bučmio vaistinės ir gyvenamo pastato Salantuose (dabar Žemaitės g. 4) stovi statybininkai ir vaistininkas viduryje (šeštas iš kairės). Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
1926 m. provizoriaus J. Bučmio vaistinėje išrašyta sąskaita su jo parašu.
J. Bučmys buvo vedęs Moniką Maksvytytę, kuri užaugo Bajoralių kaime pasiturinčių ūkininkų šeimoje. 1922 m. jiedu susilaukė vienintelio sūnaus Gedimino Juozo Jurgio Bučmio.  
Taip atrodo J. Bučmio statytas namas šiandien. Salantiškiai jį "žaliuoju" vadina. L. Bierontaitės nuotr., 2013
Sovietmečiu J. Bučmio name veikė gimdymo namai ir poliklinika. Dabar čia įsikūrė salantiškių šeimos. L. Bierontaitės nuotr., 2013.
Reikia pažymėti, kad tarpukariu J. Bučmys aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Buvo Salantų valsčiaus tarybos narys ir Kretingos apskrities tarybos narys. Buvo vienas iš pirmųjų Salantų šaulių būrio kūrėjų. Tarpukariu Salantuose veikusios smulkaus kredito draugijos, kuri buvo įsteigusi banką, buvo revizijos komisijos narys. 1930 m. išrinktas Vytauto Didžiojo komiteto Salantų skyriaus valdybos pirmininku, organizavo Salantų valsčiuje ir mieste Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo mirties 500-osioms metinėms paminėti skirtus renginius.

Provizoriaus J. Bučmio karstas išnešamas iš Salantų bažnyčios 1935 m. birželio 15 d. Ant velionio karsto padėta šaulių sąjungos uniforminė kepurė ir kardas. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Būdamas 69 metų amžiaus J. Bučmys susirgo sunkia žarnų liga ir po sunkios operacijos mirė 1935 m. birželio 13 d. Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. Jo kūną palaidojo Salantų parapijos klebonas kun. Juozas Mažeika Salantų (Gargždelės) parapijos kapinių centrinėje dalyje, šalia Šv. Barboros koplyčios. Į paskutinę kelionę J. Bučmį palydėjo giminės, visuomenė, visuomeninių organizacijų atstovai. Prie kapo duobės kalbėjo klebonas, šaulių būrio vadas, visuomenės atstovai, laidotuvėse prakalbą sakė lietuvių kalbininkas Antanas Salys (1902–1972). Šauliai paskutinę pagarbą atidavė šūvių salvėmis.

1935 m. J. Bučmio laidotuvių dalyviai prie Gargždelės kapinėse iškastos kapo duobės. Į dešinę nuo pamokslą sakančio kunigo stovi klierikas Maksvytis, J. Bučmio žmonos Monikos brolis, ir Salantų parapijos klebonas Stanislovas Mažeika. Nuotrauka iš Kretingos muziejaus.
Remiantis kraštotyrininko J. Mickevičiaus užrašais, po provizoriaus mirties vaistinės vedėja dirbo jo žmonos brolio Antano Maksvyčio (A. Maksvytis buvo provizorius ir gydytojas. Baigęs medicinos ir farmacijos mokslus Maskvoje grįžo į Grūšlaukę ir čia isteigė vaistinę. 1939 m. persikėlė į Salantus ir apsigyveno pas seserį Moniką Bučmienę. Mirė apie 1944 m. ir buvo palaidotas Salantų kapinėse) vyriausioji dukra Birutė Maksvytytė, kuri buvo baigusi farmacijos mokslus. 1940 m. vaistinė buvo nacionalizuota.

1935 m. J. Bučmio laidotuvių dalyviai šalia baigiamos užkasti velionio kapo duobės Gargždelės kapinėse. Nuotrauka iš Kretingos muziejaus.
Provizoriaus Jurgio Bučmio kapas Salantų (Gargždelės) kapinėse. P. Vaniuchino nuotr., 2013.
Po vaistininko J. Bučmio mirties jo šeima dar kurį laiką gyveno Lietuvoje, o vėliau pasitraukė į vakarus. Apie 1944 - 1949 m. jie gyveno Vokietijoje, o 1949 m. atvyko į JAV. Garsaus provizoriaus ir visuomenės veikėjo Jurgio Bučmio sūnus Gediminas Bučmys mirė 2012 m. Klyvlende ir buvo palaidotas Visų Sielų kapinėse. 

Apie provizorių Jurgį Bučmį taip pat skaitykite Salantų aptiekos ir vaistininkai.

www.salantiskis.lt